• Lietuvos kariuomenės savanoriai ir valstybingumo įtvirtinimas

      Lietuvos kariuomenės savanoriai ir valstybingumo įtvirtinimas

      1920 m. Tautų Sąjungos taikos delegacijos pirmininkas Lietuvos delegacijai pasakė: „Už savo tautos Nepriklausomybę jūs turite būti dėkingi ne Ambasadorių konferencijai ir ne Tautų Sąjungai, bet tik savo narsiai kariuomenei.“

      Lapkričio 23 d. minima Lietuvos kariuomenės diena. 1918 m. šią dieną Lietuvos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras (1883–1942) pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką.

      Pirmojo pasaulinio karo frontuose kovoję lietuviai, tikėdamiesi grįžti į Tėvynę, pradėjo organizuotai telktis į lietuviškus dalinius. 1918 m. pradžioje pirmieji į Lietuvą grįžo: karininkas Jurgis Kubilius (1875–1961), karo gydytojas papulkininkis Vladas Nagevičius (1880–1954), papulkininkis Stasys Nastopka (1881–1938), karininkai Kazys Škirpa (1895–1979), Mykolas Vėlykis (1884–1955), Petras Ruseckas (1883–1945) ir kiti.

      1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, tačiau nei realios valdžios, nei karinių dalinių Lietuvos Taryba dar nebuvo suformavusi. Norint išlaikyti Lietuvos Nepriklausomybę, reikėjo skubiai organizuoti ginkluotąsias pajėgas. Gegužės 15 d. Lietuvos Taryba pavedė pulkininkui Jonui Kubiliui pasirūpinti lietuvių karo belaisvių grąžinimu į Lietuvą. Spalio mėnesį įsteigta Apsaugos komisija, vadovaujama Stasio Šilingo (1885–1962), organizavo lietuvių karininkų grįžimą. Lietuvos apsaugos komisija (dar vadinama Karo taryba) registravo grįžusius karius, rinko karines žinias, ieškojo galimybių kariuomenei kurti ir ginkluoti, būrė pirmuosius savanorius.

      Visose dvylikoje tuo metu buvusių Lietuvos sričių pradėta organizuoti savisaugos būrius. Spalio pabaigoje Vilniuje pradėjo rinktis pirmieji savanoriai. Jie buvo mobilizuoti 1919 m. kovo 5 dieną. Iki to laiko į Lietuvos kariuomenę buvo įstoję jau apie 3 000 savanorių. Nepriklausomybės kovų pabaigoje Lietuvos kariuomenė išaugo iki 40 600 karių.

      1919–1920 m. vis dar kuriamai Lietuvos kariuomenei dėl Lietuvos laisvės ir teritorijos vientisumo išsaugojimo teko kautis su trimis priešiškomis armijomis. Jauna Lietuvos kariuomenė sėkmingai atrėmė bolševikų ir bermontininkų puolimą. Sunkiausios kovos vyko su lenkais.
      Lietuvos kariuomenės vaidmuo atkuriant Lietuvos valstybę yra itin svarbus. Šaliai nepavyko išvengti teritorijos praradimų, tačiau valstybingumas buvo išsaugotas. Tik po to, kai šaliai pavyko apsiginti nuo išorės priešų, buvo sulaukta ir diplomatinio Lietuvos valstybingumo pripažinimo.


      Tekstą parengė Kauno IX forto muziejaus muziejininkė Ona Adomaitienė

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.