• Valstybinė degtinės parduotuvė tarpukario Lietuvoje

      Valstybinė degtinės parduotuvė tarpukario Lietuvoje

      Vidutiniame Lietuvos miestelyje tarpukariu buvo priskaičiuojama nuo keliolikos iki keliasdešimt parduotuvių. Čia mirgėdavo iškabos su užrašais, nusakančiais pagrindinį parduotuvės profilį: gėrimų, mėsos, smulkių prekių, manufaktūros, tabako ir papirosų, geležies prekių ir panašiai. Tačiau daugeliu atveju, ypač mažesniuosiuose miesteliuose, parduotuvės nebuvo labai specializuotos ir jose galėdavai įsigyti pačių įvairiausių dalykų – nuo adatos, degtukų iki silkės ar dviračio. Iškaboje, kuri būdavo virš įėjimo į prekybos įstaigą, reikėdavo nurodyti parduotuvės pavadinimą ir savininko pavardę. Prekyba buvo reglamentuojama valstybės įstatymais arba savivaldybių nutarimais.

      Po Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos valdžia labai daug dėmesio skyrė ūkio atkūrimui. Alkoholio gamybos ir prekybos politika turėjo garantuoti dideles ir greitas biudžeto pajamas. 1923 m. Lietuvoje buvo įvestas valstybinis degtinės monopolis, galiojęs iki sovietinės okupacijos 1940 m. Alkoholio prekybą griežtai reguliavo tiek centrinės valdžios leisti įstatymai, taisyklės, tiek savivaldybių tarybų leidžiami įstatymai. Mažmeninė prekyba alkoholiu buvo leidžiama trijų kategorijų prekybos įmonėse: valstybinėse alkoholinių gėrimų parduotuvėse, alinėse ir traktieriuose. Buvo skirstoma į prekybą išsinešti (išsineštinai) ir išgerti vietoje (išgertinai).

      Valstybinę degtinės parduotuvę žmonės dažniausiai vadino monopoliu arba monopolka. Parduotuvėse pardavinėjo degtinę, spiritą ir denatūruotą spiritą. Jose ar prie jų nebuvo galima gerti. Čia nusipirktą butelį reikėjo išsinešti. Alkoholio nebuvo galima pardavinėti asmenims iki 18 metų arba išgėrusiems, taip pat skolon. 2–3 dešimtmečiuose labai skatinta antialkoholinė reklama – parduotuvėse ir traktieriuose reikalauta turėti tiek periodinių, tiek neperiodinių blaivybės draugijų leidinių, taip pat ir plakatų; parduotuvės languose ar kitose vietose drausta eksponuoti butelius, iškabose drausti alkoholinių gėrimų piešiniai ir kitokia reklama. Langai turėjo būti su užuolaidėlėmis.

      Parduodami degtinės ir spirito buteliai buvo užkemšami kamštmedžio kamščiais. Kamščius bei dalį kakliuko padengdavo raudonos arba rudos spalvos smalka ir užklijuodavo banderoles. Užklijuojamoje etiketės pusėje buvo uždedamas valstybinio monopolio sandėlio antspaudas su data. Pardavinėjama buvo etiketėse nurodyta kaina. Tuščią butelį (su nesugadinta etikete) monopolyje buvo galima priduoti atgal.

      Ši paroda parengta tarpukario valstybinės degtinės parduotuvės, monopolio, ekspozicijos Lietuvos liaudies buities muziejuje pagrindu. Ekspozicija įrengta tipiškame XIX amžiaus miestelio žydų gyvenamajame prekybiniame name, pastatytame Radviliškio rajone, Šiaulėnuose. Į muziejų jis atvežtas 1985-aisiais.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.