• Laiko matavimo ir laikrodžių istorija

        Laiko matavimo ir laikrodžių istorija

      Į klausimą, kas yra laikas, žmogus siekė atsakyti įvairiais amžiais. Pažinti laiką, išmokti jį skaičiuoti ir valdyti nuo seno bandė visos išsivysčiusios civilizacijos.
      Tačiau skaičiuoti laiką ne taip jau ir paprasta, kaip gali pasirodyti. Pasaulio tautos jį suprato skirtingai, o vieninga laiko skaičiavimo sistema atsirado tik XIX amžiuje. Laikrodžių muziejus šioje virtualioje parodoje kviečia susipažinti su laiko matavimo prietaisų istorija, laikrodžių formų ir dizaino kitimu įvairiais laikotarpiais.

      Laikrodžių muziejaus veiklos pradžia laikomi 1978-ieji metai, kai Klaipėdos paveikslų galerijoje buvo atidaryta pirmoji senovinių laikrodžių paroda. Joje buvo rodomi miesto kolekcininkų Vytauto Jakelaičio, Dionyzo Varkalio, Stasio Gadeikio, Liudo Mažūno eksponatai. Paroda susilaukė didelio klaipėdiečių ir miesto svečių susidomėjimo, todėl 1979 metais buvo įsteigtas Lietuvos dailės muziejaus Laikrodžių skyrius, po penkerių metų reorganizuotas į Laikrodžių muziejų.

Parodos objektai

   
  • Rąsto formos kalendorius

    Rąsto formos kalendorius

    Rąsto formos kalendoriaus maketas. Nutašytame rąste padaryta 12 rėvų, kurios žymi metų mėnesius. Rėvose yra išpjaustinėtos parų atžymos. Kasdien perkeldamas medinį kaištuką iš vienos atžymos į kitą, žmogus skaičiuodavo paras.
    Tokio tipo medinius kalendorius daugiausia naudojo Sibiro tautos iki XIX a. pabaigos.

  • Šešėlio ilgio egiptietiškas saulės laikrodis

    Šešėlio ilgio egiptietiškas saulės laikrodis

    Šešėlio ilgio egiptietišką saulės laikrodį sudaro du tiesūs marmuriniai strypai, tiksliai orientuoti šiaurės ir pietų, bei vakarų ir rytų kryptimis. Viršutinis strypas – rodyklė, vadinama gnomonu. Pagal jo šešėlio padėtį skylučių, išgręžtų antrajame strype, atžvilgiu ir būdavo matuojamas laikas.Viename gale būdavo primontuojamas svambalas, kad būtų išlyginamas horizontalus strypas.
    Tokio tipo saulės laikrodžiai buvo gaminami VIII – VII a.a. prieš Kristų Egipte.

  • Saulės laikrodis su patrankėle

    Saulės laikrodis su patrankėle, XIX a. pab.

    Saulės laikrodis su kompasu, didinamuoju stiklu, patrankėle ir gulsčiuku. Turi medinę dėžutę. Jis skirtas tiksliam saulės laikui matuoti ir garsiniam signalui paduoti vidurdienį. Laikrodis sudėtinis, nešiojamas. Ant apvalaus pagrindo sumontuotas horizontalus saulės laikrodis su gnomonu, didinamasis stiklas, patrankėlė ir gulsčiukas.
    Virš patrankėlės sumontuotas didinamasis stiklas lygiai vidurdienį, surinkdavo saulės spindulius į vieną tašką ir nukreipęs juos į šaunamąją angą uždegdavo paraką. Patrankėlė iššaudavo skelbdama vidurdienį.
    Kompasas skirtas saulės laikrodžio pastatymui teisinga kryptimi. Gulsčiukas – laikrodžio pastatymui lygiai.
    Šio tipo nešiojami saulės laikrodžiai su patrankėle buvo paplitę Europoje iki XIX a. vidurio.

  • Saulės laikrodis

    Saulės laikrodis, 1781 m.

    Laikrodis saulės, horizontalus su penkiais gnomonais. Lentos viduryje išgraviruota saulė ir valandų skalė su romėniškais skaitmenimis. Laikrodis rodė laiką nuo trečios valandos ryto iki devintos vakaro. Kairiajame lentos kampe, viršuje, išgraviruotos senovės žydų, o dešiniajame – italikų ir babiloniečių laiko skalės. Apačioje – dvi sudėtingos spiralinės skalės, rodančios mėnulio fazes kiekvieną mėnulio mėnesio dieną.
    Išgraviruoti įrašai:
    „A solis Ortu usq ad occasum laudabile nomen dni.Psal. CXII. Dux Astrorum saecula ducens“;
    „Tryumf Wolodkowiczow Imienia y Męstwa Gdy Radwan za herb maią przez dzielne zwycięstwa. Tu Zodyaczne znaki pod Krzyžem godziny Wieszczą Wolodkowiczom Fortunne nowiny. W tym Kompasie momenta kwadranse, godziny. Niech skažą czerstwie Honorow nowing. Franciszek xavier Wolodkowicz Stolnikowicz Wtta Minskiego Podk: N:1:  Krolewskiej mšči. MDCCLXVVIIIIIIIIIII. Chronostyk wyražaiące Rok. Inv. delin. sculpt. I. Ig. Manuvir K. W. M. Maja 16 dnia“;
    „Iudaicum antiqum; Italicum ac Babilonicum cum horis; Astronomicis; cum horisplanetariis. Saecula deproperate menses; Lunare crescens; lunare decrescens“.
    Originalas saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

  • Vandens laikrodis-klepsidra

    Vandens laikrodis-klepsidra, V a. pr. Kr.

    Laikrodis, vandens, ištekantis, „klepsidra”. Jį sudaro molinis vamzdis su aguonos galvutės pavidalo antgaliu su skylute per kurį išteka vanduo.
    „Klepsidromis” matuojamas laiko intervalas, per kurį vanduo nenutrūkstama srove išteka iš tam tikros taplos indo.
    Nuo V a. pr.m.e. ištekančius vandens laikrodžius pradėjo naudoti ir Graikijoje, kur juos pavadino „klepsidromis” („kleptein” – vogti, „hydros” – vanduo).

  • Ugnies laikrodis - dagtis

    Ugnies laikrodis - dagtis, XV a.

    Laikrodis ugnies, dagtinis su garsine indikacija. Jį sudari du stoveliai, ant kurių uždėtas lovelis dagčiai įdėti, vaizduojantis drakono kūną. Tarp stovelių padėta lėkštelė, o ant lovelio permestas siūlas, kurio galuose pritvirtinti rutuliukai. Kai dagtis sudega (susmilksta) iki siūlo, šis perdega ir rutuliukai krenta į apačioje esančią lėkštelę signalizuodami, kad praėjo numatytas laiko tarpas.
    Dagtimis, laikas matuojamas trukme, per kurią tolygiai ir nenutrūkstamai sudega tam tikras medžiagos kiekis. Ugnies laikrodžiai – dagtys buvo labai paplitę Kinijoje XIV–XIX amžiais.

  • Laikrodis smėlio

    Laikrodis smėlio, XIX a. pab.

    Laikrodis, smėlio. Du, tarpusavyje sujungti stikliniai indeliai patalpinti į medinį rėmelį. Rėmelis puoštas augalinio motyvo ornamentu. Smėlis – rausvos spalvos.

    p. Rozos Šikšnienės pasakojimas  atsiųstas el.paštu 2013-04-05, iš kur šis smėlio laikrodukas:
    „Taigi, smėlio laikrodis (5 min.) kiaušinių virimo trukmei matuoti buvo mano senelio, t.y. jis buvo namuose, kuriuose aš užaugau Šilutės rajone, Gnybalų kaime, 9 km nuo Šilutės. Senelis – Megies Georg, gimęs 1880 m. Didšilių kaime, Šilokarčemos (dabar Šilutės) apskrityje, tuo metu Rytų Prūsijoje, mirė 1968 m. Smėlio laikrodį buvo pirkęs Šilokarčemoje. Niekada nesakydavo Šilutė, tik Šilokarčema. Tokius smėlio laikrodžius kiaušinių virimo trukmei nustatyti turėjo ir mūsų kaimynai, kurie visi apie 1962-uosius išvyko į Vokietiją. Virtuvėje tai buvo labai įprastas daiktas."

  • Laikrodis–žadintuvas su muzikiniu įtaisu

    Laikrodis–žadintuvas su muzikiniu įtaisu, XX a. pr.

    Laikrodis karietinis, klasikinės formos, prisukamas rakteliu, su garsine indikacija (velenėliu).
    Korpuso rėmai pagaminti iš chromuoto metalo su įstiklintomis š0ninėmis sienelėmis. Korpuso nugarinė sienelė atsidaro kaip durelės. Jos pagamintos iš gofruoto metalo. Viršutinėje korpuso dalyje prisukta rankenėlė.
    Ciferblatas – baltai dažytas kartonas, pritvirtintas prie metalinės panelės, dengiančios mechanizmą ir aprėmintas ryškiai geltonos spalvos reljefine skardele. Ciferblatą dengia stiklas.
    Mechanizmas – balto metalo, viršuje įmuštas „Junghans” firmos ženklas.
    Korpuso apatinėje dalyje pritvirtinta garsinė indikacija (velenėlis).

  • Laikrodis stalinis su kūgine švytuokle ir stikliniu gaubtu

    Laikrodis stalinis su kūgine švytuokle ir stikliniu gaubtu, XIX a. pab. – XX a. pr.

    Laikrodis, stalinis su kūgine švytuokle ir stikliniu gaubtu. Laikrodžio korpusas pakabintas tarp šešių postamentą ir stogelį jungiančių kolonėlių. Viršutinė postamento dalis apjuosta bronziniu ažūriniu pagražinimu, o stogelį puošia kupolas su septyniais bokšteliais. Švytuoklė sudaryta iš keturių atšakų, prie kurių pritvirtinti rutuliai, užsibaigiantys mažyčiais bokšteliais. Ji ne švytuoja, o sukasi, periodiškai keisdama kryptį.
    Ciferblatas padengtas balta emale ir papuoštas pieštu bronziniu gėlių ornamentu. Jį juosia joniku pagražintas bordiūras. Arabiškais skaičiais valandų (1–12; 13–24) skaitmenys irminučių įžymos brūkšneliais įrašyti dviem ratais. Virš ciferblato pritvirtintas bronzinis pagražinimas iš lauro lapų (jo viduryje – laurų vainikas). Ties 12 valandos pozicija nupieštas firmos „Gustaw Becker” firmos ženklas (karūna ir raidės GB).

  • Klaipėdos miesto gaisrinės bokšto laikrodis

    Klaipėdos miesto gaisrinės bokšto laikrodis, XIX a. II p.

    Laikrodis, bokštinis su trimis ciferblatais. Tai buvęs Klaipėdos senosios gaisrinės bokšto laikrodis. Jis buvo pagamintas 1856 m. „G.Roefsener” dirbtuvėse Berlyne (Vokietija).
    Gaisrinės bokšte laikrodis valandas mušė iki 1979 m., kol buvo išmontuotas.
    1984 m. jis buvo išvalytas ir surinktas Laikrodžių muziejaus pastovioje ekspozicijoje.

  • Laikrodis kabinetinis (kišeninio laikrodžio formos)

    Laikrodis kabinetinis (kišeninio laikrodžio formos), XX a. pr.

    Laikrodis kabinetinis (kišeninio laikrodžio tipo) užvedamas prisukimo galvute. Turi du, lygius, neornamentuotus, mechanizmą dengiančius dangtelius. Pirmojo ir antrojo dangtelių vidinėse pusėse iškalti įrašai :„ARGENTAN”, „71V”, „SWISS” ir skaičiai „328593”.
    Ciferblatas dengtas balta eamle, valandos sužymėtos juodais romėniškais (I–XII) skaitmenimis, minutės – padalomis. Ties 6 val. pozocija – sekundinis ciferblatas su arabiškais (10–60) skaitmenimis ir padalomis.
    Korpusas – balto metalo su kilpele grandinėlei prikabinti ir prisukimo galvute.
    Mechanizmo detalės – balto metalo, ant balanso plokštelės išraižyta: „RA”, „SF”.

  • Sieninis laikrodis

    Sieninis laikrodis, XX a. pr.

    Laikrodis, sieninis su švytuokle, mediniame rudos spalvos korpuse, kurio priekinės durelės įstiklintos. Viršutinėje dalyje įdėtas lygus stiklas, apatinė durelių dalis padalinta į 5 dalis geltono metalo juostelėmis. Durelių vertikalūs rėmai puošti medinių karoliukų eilėmis.
    Ciferblato lenta keturkampė, balto metalo su įmuštais ir juodai nudažytais arabiškais (1–12) valandų skaitmenimis ir minučių įžymomis brūkšneliais.
    Ant mechanizmo – štampuotas bėgantis zuikis ir raidės su skaičiais – „PHS”, „104 1/2”. Ant garsinės indikacijos mechanizmo pagrindo štampuoti tie patys ženklai.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.