• Kraičio skrynios

      Kraičio skrynios

      Šioje virtualioje parodoje pristatomos kraičio skrynios yra atrinktos iš Lietuvos dailės muziejaus (LDM) liaudies meno rinkinio.
      Muziejuje saugomi XIX–XX a. pradžios valstiečių baldai atspindi ne tik materialinę, bet ir dvasinę liaudies kultūrą. Išskirtinę vietą tarp šio laikotarpio baldų užima kraičio skrynios.
      Skryniose buvo saugomi audiniai, išeiginiai drabužiai, į ritinius susuktos drobės. Skrynių bei kuparų viduje būdavo įtaisomas prieskrynis, į kurį dėdavo dokumentus, maldaknyges, papuošalus, žiedus, įvairias mielas smulkmenas.
      Vestuvinėse liaudies dainose margosios skrynelės apdainuotos tarsi artimiausios draugės, kurioms jų savininkė mergelė, vėliau ištekėjusi moteris, patikėdavo savo godas ir širdgėlą.
      Kraičio skrynia buvo svarbi ir vestuvių apeigose. Jos dydis ir svoris atskleisdavo nuotakos padėtį bendruomenėje, o puošnumas – savininkės estetinę pajautą.
      Kraičio skrynių būta visuose Lietuvos regionuose. Jos skiriasi dydžiu, fono ir polichrominio dekoro spalvomis. Kuparais vadintos skrynios išgaubtais antvožais (dangčiais). Labiausiai jos buvo paplitusios Rytų Lietuvoje ir Dzūkijoje. Suvalkijoje ir Žemaitijoje kuparų pasitaiko retai.
      Populiariausios skrynių fono spalvos – žalia, mėlyna, ruda. Ornamento kompozicija dažniausiai priklauso nuo skrynios ar kuparo fono spalvos.
      Aukštaičių skrynioms būdingas smulkesnis augalinis ornamentas, išdėstytas tarp apkalų. Šiame regione būdavo tapomos liaunos, grakščios žiedų šakelės, augančios iš puodų ir vazonų. Gėlių viršūnėse dažnai būdavo ištapomi paukšteliai. Gražūs geležiniai apkalai ne tik sutvirtindavo skrynią, bet ir pasitarnaudavo kaip dekoro elementai.
      Žemaičių skrynių puošyba pasižymi variantų gausa ir motyvų įvairumu. Mėgstamas motyvas – plačialapės vešlios gėlių šakos, kurios būdavo ištapomos per visą skrynios priekinę plokštumą. Gėlių pakraščius mėgta apvesti baltu arba juodu kontūru. Buvo paplitęs ir eglutės motyvas, komponuotas su lelijėlių žiedais. Kartais tarp ornamentų būdavo gražiai įkomponuojama vestuvių arba skrynios padirbimo data, nuotakos vardas ir pavardė.
      Suvalkiečių skrynių savitumas – skrynios priekinės plokštumos ir dangčio dalijimas į spalvinius laukus, kuriuose nutapyti augaliniai ornamentai, praturtinti geometriniais motyvais.
      Dzūkų ir rytų aukštaičių kuparai būdavo puošiami nesudėtingais štampuotais (įspaustais) ornamentais.
      Kraičių skrynios ypatingai vertintos – jos būdavo paveldimos iš kartos į kartą kaip brangiausias moters turtas.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.