« Atgal

Lietuvos muziejų virtualios parodos

Lietuvoje atitinkamai pagal steigėjus yra išskiriamos kelios muziejų grupės:

nacionaliniai; respublikiniai; savivaldybių; žinybiniai; viešosios įstaigos muziejai; privatūs; visuomeniniai; kiti muziejai, kuriems dažniausiai priskiriami mokyklose įkurti kraštotyros, istorijos, literatūriniai ir kiti muziejukai.

 

Kartu su realybėje egzistuojančiais muziejais Lietuvoje jau veikia ir keletas virtualių muziejų.

Didelė dalis kilnojamojo nacionalinio paveldo saugoma Lietuvos nacionaliniuose muziejuose (iš viso jų yra keturi). Šie muziejais pastaraisiais metais sukuria ir paviešina daugiausiai turiningų virtualių parodų.

Trys iš nacionalinių Lietuvos muziejų turi daug ekspozicinių padalinių. Tai Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Du Lietuvos nacionaliniai muziejai kaupia, saugo ir populiarina vertingą Lietuvos dailės palikimą. Tai Lietuvos dailės muziejus, kurio centras yra Vilniuje ir Kaune įsikūręs (iš šio miesto daug ekspozicinių padalinių valdantis) Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Šių muziejų virtualiose parodose dominuoja dailės kūrinių ir jų autorių kūrybos reprezentacija.

Lietuvos dailės muziejui priklauso Vilniuje veikiantis LDM Vytauto Kasiulio dailės muziejus, LDM Vilniaus paveikslų galerija, LDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, LDM Radvilų rūmų muziejus, LDM Nacionalinė dailės galerija, Klaipėdoje gražias muziejininkystės tradicijas plėtojanti LDM Prano Domšaičio galerija bei LDM Laikrodžių muziejus, Palangoje – grafų Tiškevičių rūmuose įsikūręs LDM Palangos gintaro muziejus ir Juodkrantėje vasaros sezono metu lankytojų laukiantis  LDM Miniatiūrų muziejus. Neekspoziciniai šio muziejaus padaliniai yra LDM Prano Gudyno restauravimo centras ir LDM filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras, kuris administruoja visiems muziejams skirtą Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą (LIMIS), kurios viešojoje prieigoje www.limis.lt jau viešinama kelios dešimtys virtualių parodų. Jų čia kasmet daugėja.

Iš nacionalinių muziejų daugiausiai eksponatų, susijusių su valstybės istorija, etnografija, saugo ir daugiausiai tokiomis temomis parodų sukuria Lietuvos nacionalinis muziejus, kurio centras yra Vilniuje. Jo ekspoziciniai padaliniai yra: Naujasis arsenalas, Senasis arsenalas, Gedimino pilies bokštas, Kazio Varnelio namai-muziejus, Signatarų namai, Vilniaus gynybinės sienos Bastėja, Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba, Dr. Vinco Kudirkos muziejus, Jono Basanavičiaus gimtinė.

Kaune veikiantis Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ekspozicijas, parodas rengia šiuose ekspoziciniuose padaliniuose: M. K. Čiurlionio dailės galerijoje, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, Kauno paveikslų galerijoje, Istorinėje LR Prezidentūroje, Velnių muziejuje, A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose, Liudo Truikio ir Marijonos Rakauskaitės memorialiniame muziejuje, Juozo Zikaro memorialiniame muziejuje, M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, Vytauto Kazimiero Jonyno galerijoje. Daug įvairios tematikos, skirtingos prigimties eksponatų, tad įvairios bei įdomios ir šio muziejaus kuriamos virtualios parodos.

Ketvirtasis nacionalinis muziejus – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, kurie savo interneto svetainėje taip pat gana įtaigiai ir įvairiapusiškai pristato savo kaupiamas ir saugomas vertybes.

Lietuvos muziejai virtualias parodas, ekspozicijas pradėjo rengti dar 1998–1999 m., internete pradėjus veikti pirmosioms muziejų interneto svetainėms, sukūrus portalą „Lietuvos muziejai" www.muziejai.lt.

Itin svarbios muziejų kuriamų virtualių parodų anotacijos, kuriose akcentuojama ne tik parodų tema, bet ir jų išskirtinumas, pateikiama daug istorinės medžiagos. Parodose pristatomos įvairios ikonografinės medžiagos (originalių dailės kūrinių, reprodukcijų, fotografijų, archyvinių dokumentų) skaitmeninės kopijos. Kuo turtingesnė virtualios parodos vizualinė bazė, tuo patrauklesnė, įtaigesnė, informatyvesnė ir paroda.

Virtualios muziejų parodos atlieka daug funkcijų, pirmiausia, tai edukacinę, pažintinę. Tokios parodos padeda didinti kultūros paveldo ir kitų parodose viešinamų objektų prieinamumą plačiajai visuomenei, savotiškai susiaurina erdvės ir laiko ribas.

Virtualios muziejų parodos ypač pravarčia įvairių amžiaus grupių gyventojams, ypač studentams, besidomintiems menu ir kultūra.

Daugiausiai virtualių parodų muziejai yra paskelbę portale „Lietuvos muziejai" www.muziejai.lt (žr. skyrių „Virtuali galerija։ https://www.muziejai.lt/Virtuali_galerija/Virtualios_galerijos.lt.asp) ir Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) portalo www.limis.lt skyriuje „Virtualios parodos".

Tarp populiariausių LIMIS virtualių parodų yra šios:

  • „Arbit Blato kūriniai Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose";
  • „Dviratis ir Lietuva",
  • „Nuo lėktuvo iki pistoleto";
  • „Grafas Juozapas Tiškevičius (1830–1891)";
  • „Geležies parduotuvė tarpukariu";
  • „Lietuvos aviacijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos istorija" ir kt.

Nemažai muziejų virtualių parodų yra skelbiama muziejų interneto svetainėje ir skirta iškilioms asmenybėms. Šios parodos dažniausiai sukuriamos minint Lietuvai nusipelniusių asmenų gimimo, veiklos ar mirties sukaktis, muziejuose surengus ar rengiant stacionarias parodas. Tarp tokių yra ir virtualios parodų „Dr. Valteris Didžys – lietuvybės puoselėtojas", „Tilžės akto signataras, gydytojas", „Garsieji knygininkai – Marija ir Jurgis Šlapeliai", „Atminties spalvų retrospektyva. Marcelijui Šikšniui – 135", „Kelias į vaiko širdį. Marijai Kuraitytei-Varnienei – 130", virtuali paroda, skirta J. Murkos 125-osioms gimimo metinėms paminėti, „Prezidentas daktaras Kazys Grinius 1866–1950", „Vydūno portretai", skirta Vydūno (Vilhelmo Storostos 1868–1953) 140-osioms gimimo metinėms.

Sukuriama ir tokių virtualių parodų, kurios skirtos aptarti tam tikriems muziejuose saugomiems unikaliems eksponatams. Iš jų verta paminėti tokias kaip „Laiko ženklai fotografijoje. Vinjetės 1918–1940"; „Siuvimo mašinų rinkinys Lietuvos liaudies buities muziejuje"; „Raštinės reikmenys iš muziejaus fondų"; „Dzūkiškos lovatiesės".

Rengiamos ir išsamiau Lietuvos etnografiją, tam tikrus kalendorinius papročius pristatančios parodos, pvz., „Užgavėnių papročiai Lietuvos liaudies buities muziejuje", „Virtuali Užgavėnių kaukių paroda"; „Švenčių laiko juosta", „Margučiai ir Vilniaus verbos".

Miestų ir miestelių muziejų sukurtose virtualiose parodose, kurios viešinamos įvairiuose interneto leidiniuose, reprezentuojama ir tų gyvenviečių, regionų, kuriuose muziejai veikia, istorija. Gražūs tokių parodų pavyzdžiai yra virtualios parodos „Biržai seniau ir dabar", „Kaišiadorių enciklopedija", „Žemaitija ikonografijoje", „Sovietmečio Kaunas" (iš S. Lukošiaus fotoarchyvo), kt.

Kitose virtualiose parodose yra reprezentuojami patys muziejai ir juose sukaupti bei saugomi eksponatai. Internete veikia virtuali B. Grincevičiūtės memorialinio buto-muziejaus „Beatričės namai" paroda, viešai prieinama ir virtuali paroda „Karinės technikos eksponatai Karo technikos muziejaus Vilniaus skyriuje", „Nalšios muziejaus eksponatai", „Agluonėnų etnografinė sodyba", „Čekauskų etnografinis muziejus", „Literatūrinio A. Puškino muziejaus ikonografijos rinkinys", „Tarp dangaus ir jūros. Kuršių nerija XIX a. pabaigos – XX a. I pusės meno kūriniuose" ir kt.

Lietuvos tautinių mažumų istoriją reprezentuoja virtuali paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose".

Dar kitos virtualios parodos pristato aktualius muziejų renginius. Tai „Renginiai Istorinėje LR Prezidentūroje", „Renginiai Lietuvos liaudies buities muziejuje"; „Renginiai M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje", „Renginiai Raseinių krašto istorijos muziejuje", „Renginiai Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse", „Renginiai Laikrodžių muziejuje"; „Renginiai Venclovų namuose-muziejuje", „Atnaujintame Rašytojos Žemaitės memorialiniame muziejuje".

Daugelyje muziejų sukurtų virtualių parodų yra reprezentuojama ir šiuolaikinių dailininkų kūryba. Įsimintinos virtualios parodos „Jūratės Stauskaitės piešinių parodos „Judesiai" atidarymas",  „Virginijaus Kašinsko tapybos darbų paroda „Kryžiaus kelio stotys", „Laimos Kriukelienės tapyba".

Kai kuriose virtualiose parodose galima plačiau susipažinti ir su muziejų vykdomomis edukacinėmis programomis. Tarp tokių yra virtualios parodos „A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus edukacinės programos".

Dalis muziejų virtualiai pristato ir įvairias knygas, skirtas konkrečioms asmenybėms. Virtualioje erdvėje jau yra prieinami kai kurie A. Puškino (1799–1837) kūrybos leidiniai, išspausdinti poetui esant dar gyvam.

 

Parengė Ona Gaidamavičiūtė