« Atgal

Muziejuose saugomų kultūros paveldo objektų skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo, archyvavimo, viešinimo ir integravimo į nacionalinę bei tarptautinę virtualią erdvę metodika

1. Muziejuose saugomų kultūros paveldo objektų skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo, archyvavimo, viešinimo ir integravimo į nacionalinę bei tarptautinę virtualią erdvę metodikos tikslas – nustatyti tvarką, kurios muziejai turi laikytis planuodami ir vykdydami kultūros paveldo objektų skaitmeninimą, kompiuterizuotą apskaitą, dirbami su Lietuvos integralia muziejų informacine sistema (LIMIS), kaupdami, saugodami, archyvuodami skaitmeninį turinį bei į nacionalinę ir tarptautinę virtualią erdvę integruodami sklaidai skirtą informaciją apie muziejuose saugomas vertybes.

2.  Metodika skirta Lietuvos nacionaliniams, respublikiniams, savivaldybių, žinybiniams, privatiems muziejams, viešosioms įstaigoms muziejams bei kitiems muziejams. Ji privaloma valstybės ir savivaldybių muziejams, žinybiniams, viešosioms įstaigoms muziejams, ja rekomenduojama maudotis ir privatiems bei kitiems muziejams.

3.   Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos muziejų įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 933, Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 493,  Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-6 „Dėl skaitmeninio turinio kūrimo, saugojimo ir prieigos standartų bei norminių aktų dokumentų sąrašo patvirtinimo", Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ĮV-384 „Dėl Skaitmeninio turinio kūrimo rekomendacijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. ĮV-675 „Dėl Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos LIMIS diegimo nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose",  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 patvirtintu Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 24 patvirtinta Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programa „Lietuvos Respublikos skaitmeninė programa", Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. ĮV-153 „Dėl skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015–2020 metų programos patvirtinimo, Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) nuostatais, LIMIS duomenų saugos nuostatais bei kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) rekomendacijomis, susijusiomis su muziejuose saugomų vertybių automatizuota apskaita, skaitmeninimu, skaitmeninio turinio saugojimu, integravimu į nacionalinę ir tarptautinę kultūros paveldo erdvę, asmens duomenų apsauga.

4.   Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme ir kituose šios  Metodikos p. 3 nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. Vartojamų sąvokų išaiškinimų žodynėlis pridedamas (Priedas Nr. 1).

5.  Muziejus, vykdantis skaitmeniimo veiklas, kaupiantis ir saugantis iš prigimties skaitmeninius kultūros paveldo objektus, skaitmenintų kultūros paveldo objektų skaitmenines kopijas bei dirbantis su LIMIS, skaitmeninimo ir skaitmeninių bylų kaupimo, saugojimo darbus vykdo planingai, pagal muziejuose nustatytą tvarką ir kontroliuoja, kaip šie planai vykdomi, aiškinasi kylančių problemų priežastis ir jas šalina.

6. Kompiuterizuota muziejuose saugomų eksponatų ir kitų kultūros paveldo objektų, tarp jų ir saugomų muziejų archyvuose, bibliotekose, audiotekose, videotekose, audiotekose (jei tokie struktūriniai padalinaii muziejuje veikia) apskaita vykdoma LIMIS sistema. Tais atvejais, kai muziejuje yra įdiegta Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema (LIBIS) ar kita valstybinė informacinė sistema, iš kurios duomenis muziejus turi galimybę automatizuotai teikti ir teikia į LIBIS suvestinį katalogą, atitinkamai LIMIS sistema vykdyti muziejaus bibliotekoje saugomų spaudinių arba kitų bibliotekos bjektų apskaitos nėra privaloma.

7.   Muziejai, pereidami prie LIMIS sistema vykdomos eksponatų kompiuterizuotos apskaitos,  pasirengia ir pasitvirtina kompiuterizuotos rinkinių apskaitos, muziejuje vykdomos dirbant su LIMIS, tvarką (vienas iš galimų tokios tvarkos pavyzdžių šablonų pateikiamas šios Metodikos priede Nr. 2). Atitinkamai tokios pat tvarkos muziejuje parengiamos ir patvirtinamos prieš  pradedant vykdyti kitų kultūros paveldo objektų (ne eksponatų) automatizuotą apskaitą dirbant su LIBIS ar kita muziejuje veikiančia valstybine informacine sistema, skirta muziejuje saugomų kultūros paveldo objektų kompiuterizuotai apskaitai ir duomenų teikimui į suvestinį katalogą.

8. Nacionaliniai ir respublikiniai muziejai prie eksponatų kompiuterizuotos apskaitos pereina vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. ĮV-675 „Dėl Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos LIMIS diegimo nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose". Šie muziejai kompiuterizuotą eksponatų ir kitų vertybių apskaitą vykdo naudodami LIMIS-M, LIMIS-M alternatyvų, LIMIS-C ir LIMIS-K posistemius. Perėjimo dirbti iš LIMIS-M į LIMIS-M alternatyvų posistemį klausimus muziejai derina su LIMIS valdytoju ir tvarkytoju (Lietuvos dailės muziejumi).

9.  Savivaldybių, žinybiniai, muziejai-viešosios įstaigos ir kiti muziejai prie kompiuterizuotos eksponatų ir kitų kultūros paveldo objektų apskaitos gali pereiti dirbdami su LIMIS sistema, tam naudodami LIMIS-M alternatyvaus, LIMIS-C ir LIMIS-K posistemių funkcionalumus.

10.  Muziejui teisę dirbti su LIMIS suteikia LIMIS valdytojas ir tvarkytojas, kai muziejus pasirašo su juo Bendradarbiavimo sutartį dėl darbo su LIMIS ir kai LIMIS valdytojas ir tvarkytojas priima įsakymą dėl muziejaus įtraukimo į juridinių ir fizinių asmenų, turinčių teisę teikti duomenis į LIMIS DB, sąrašus.

11.  Visi muziejuose su LIMIS dirbantys duomenų teikėjai turi būti išklausę darbo su LIMIS mokymų kursą ir gavę šių kursų baigimo pažymėjimą (kursus organizuoja nacionalinis ir regioniniai muziejų skaitmeninimo kompetencijos centrai). Į LIMIS įdiegus naujus funkcionalumus, duomenų teikėjams aktuali informacija apie pasikeitimus išsiunčiama raštu el. paštu arba pateikiama LIMIS valdytojo ir tvarkytojo organizuojamuose mokymuose, seminaruose, kituose kvalifikacijos kėlimui skirtuose užsiėmimuose.

12.  Muziejų darbuotojai, dirbdami su LIMIS, teikdami duomenis į LIMIS DB, vadovaujasi LIMIS nuostatais, LIMIS duomenų saugos nuostatais, kitais LIMIS saugos politiką įgyvendinančiais dokumentais bei kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais ir šia Metodika bei jos priedais.

 

Skaitmeninimo tikslai ir uždaviniai

13. Muziejuose vykdomo kultūros paveldo objektų skaitmeninimo tikslai ir uždaviniai yra:

13.1. kurti informaciją (metaduomenis) apie muziejuose saugomus iš prigimties skaitmeninius ir apie skaitmenintus realybėje egzistuojančius kultūros paveldo objektus;

13.2. kurti iš prigimties skaitmeninių ir realybėje egzistuojančių  kultūros paveldo objektų skaitmenines kopijas;

13.3. Lietuvos muziejams skirtos LIMIS duomenų bazėse kaupti ir archyvuoti sukurtą skaitmeninį turinį ir garantuoti jo prieinamumą bei tvarumą;

13.4. sklaidai skirtus duomenis viešinti LIMIS viešosiose prieigose, muziejų interneto leidiniuose, taip jį integruojant į nacionalinę ir tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę, sudarant  visuomenei sąlygas patogia forma, naudojantis naujausių informacinių technogijų teikiamomis galimybėmis gauti jai aktualią, kokybiškai parengtą informaciją apie muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus ir ją naudoti pakartotinai.

 

Skaitmeninimo veiklų planavimas, organizavimas muziejuje

14. Muziejus, sudarydamas skaitmeninimo veiklų planus, atsižvelgia į šias aplinkybes:

14.1. kultūros paveldo objektų skaitmeninimo prioritetai valstybėje ir įstaigoje;

14.2. muziejuje įgyvendinamų kultūros paveldo objektų skaitmeninimo, skaitmeninio turinio pakartotinio naudojimo, sklaidos projektų tikslai ir uždaviniai;

14.3. muziejaus turimos intelektinės nuosavybės teisės kurti saugomų autorių kūrinių skaitmenines kopijas, viešinti internete į kultūros paveldo objektų skaitmeninimo planus įtraukiamų objektų skaitmenines kopijas, pakartotinai naudoti sukurtą skaitmeninį turinį komerciniais ir nekomerciniais pagrindais;

14.4. darbai, kuriuos įstaigoje reikia atlikti, kad būtų užtikrintas iš prigimties skaitmeninių objektų ir realybėje egzistuojančių kultūros paveldo objektų efektyvus ir kokybiškas skaitmeninimas, skaitmeninių kopijų kūrimas, metaduomenų apie skaitmeninius ir skaitmenintus objektus bei skaitmeninimo metu sukurtas realybėje egzistuojančių kultūros paveldo objektų skaitmenines kopijas kūrimas, sukaupto skaitmeninio turinio išsaugojimas, prieinamumas, tvarumas, viešinimui skirtos informacijos sklaida, integravimas į nacionalinę ir tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę ir pakartotinis naudojimas tiek komerciniais, tiek ir nekomerciniais tikslais;

14.5. muziejaus turimi finansiniai, techniniai ištekliai planuojamiems skaitmeninimo darbams atlikti;

14.6. muziejuje dirbantis skaitmeninimo darbus kokybiškai gebantis atlikti personalas;

14.7. muziejaus galimybės pačiam vykdyti planuojamus skaitmeninimo darbus;

14.8. reikalingų pirkti skaitmeninimo paslaugų poreikis, apimtys ir tam reikalingos lėšos;

14.9. skaitmeninimo paslaugų, kurioms atlikti bus teikiama paraiška nacionaliniam arba regioniniam muziejų skaitmeninimo kompetencijos centrui, apimtys;

14.10. skaitmeninimo veiklų ir jų rezultatų sklaidos programa ir jos įgyvendinimui reikalingos darbo ir laiko sąnaudos, finansiniai ištekliai;

14.11. planuojami darbai fondoieškos srityje.

15. Muziejuje darbus, susijusius su kultūros paveldo objektų skaitmeninimu, duomenų teikimu į LIMIS, kompiuterizuota kultūros paveldo objektų apskaita, organizuoja ir koordinuoja direktoriaus įsakymu už šias veiklas paskirtas atsakingas darbuotojas. Jam talkina direktoriaus įsakymu patvirtinta Skaitmeninimo darbo grupė, kurią sudaro už skaitmeninimo veiklas muziejuje atsakingas darbuotojas, muziejaus vyr. fondų saugotojas arba kitas už eksponatų apskaitą atsakingas darbuotojas, specialistai, dirbantys muziejaus archyve, bibliotekoje, videotekoje, fototekoje, audiotekoje (jei tokie muziejaus struktūriniai padaliniai veikia), restauratorius.

16. Jei muziejuje Skaitmeninimo darbo grupė nesudaryta, darbuotojas, atsakingas už skaitmeninimo veiklų organizavimą ir koordinavimą nėra paskirtas, šias funkcijas atlieka vyr. fondų saugotojas arba kitas už eksponatų apskaitą muziejuje atsakingas darbuotojas, bendradarbiaudamas su kitais muziejaus specialistais. Tais atvejais, kai muziejuje specialistų, galinčių padėti planuoti, organizuoti ir koordinuoti skaitmeninimo veiklas trūksta, į pagalbą pasitelkiami specialistai iš kitų įstaigų, reikalingą kvalifikaciją turintys savanoriai.

17. Darbo grupė vykdo šias veiklas:

17.1. parengia muziejuje saugomų kultūros paveldo objektų skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo, skaitmeninio turinio sklaidos, aktualizavimo ir integravimo į nacionalinę bei tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę planus ir juos pateikia tvirtinti muziejaus direktoriui;

17.2. atrenka objektus skaitmeninimui;

17.3. įvertina skaitmeninimui atrinktų objektų būklę ir, jei yra poreikis, juos ar jų dalį pateikia konservuoti arba restauruoti;

17.4. parengia ir muziejuje nustatyta tvarka pateikia muziejaus direktoriui tvirtinti atrinktų ir skaitmeninti tinkamų objektų sąrašus;

17.5. vykdo kitas darbo grupei muziejuje priskirtas skaitmeninimo veiklas.

18. Muziejuje patvirtintas skaitmeninimo programas tiesiogiai vykdo darbuotojai, atsakingi už rinkinių apskaitą, rinkinių saugotojai, tyrėjai, kuratoriai, ekspertai, restauratoriai, informacinių technologijų, viešųjų ryšių ir kiti specialistai. Atlikdami tiesiogines pareigas jie pagal savo kompetenciją vykdo šias veiklas:

18.1. dirbdami su LIMIS vykdo kompiuterizuotą kultūros paveldo objektų apskaitą;

18.2. padeda atrinkti ir paruošti kultūros paveldo objektus skaitmeninimui;

18.3. kuria, apdoroja kultūros paveldo objektų skaitmenines kopijas;

18.4. rūpinasi iš prigimties skaitmeninių objektų, muziejuje sukurto skaitmenininio turinio  archyvavimu ir saugojimu;

18.5. sklaidai skirtą skaitmeninį turinį integruoja į nacionalinę ir tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę;

18.6.konvertuoja archyvavimui ir saugojimui netinkamų formatų skaitmenines bylas į tinkamas;

18.7.   ne rečiau kaip kartą per du metus patikrina, ar skaitmeninėse bylose esanti informacija yra prieinama, esant poreikiui, inicijuoja pakartotinį skaitmeninių bylų sukūrimą skaitmeninant originalius kultūros paveldo objektus, darant iš prigimties skaitmeninių objektų kopijas ar skaitmeninių kopijų sukūrimą pagal kitus turimus šaltinius;

18.8.       skaitmenines bylas, saugomas CD, DVD laikmenose, perkelia į kitas laikmenas (pvz., išorinius mobiliuosius diskus, serverius)[1];

18.9.       viešina muziejaus vykdomas skaitmeninimo programas, projektus ir jų metu pasiektus rezultatus žiniasklaidos priemonėse, socialiniuose tinkluose, muziejaus renginiuose, leidiniuose ir kt.

 

Prioritetai, taikomi artenkant skaitmeninti kultūros paveldo objektus

19.  Į skaitmeninimui atrenkamų kultūros paveldo objektų sąrašus, vykdoma kultūros paveldo skaitmeninimo programas prioriteto tvarka įtraukiami visi naujai į muziejų nuolatiniam saugojimui priimami eksponatai bei kitos vertybės.

20.  Kiti skaitmeninimo prioritetai yra: objekto būklė, unikalumas, amžius, vertė, populiarumas (pirmiausia skaitmeninami blogiausiai išsilaikę, unikaliausi, seniausi, vertingiausi, didžiausią visuomenės susidomėjimą keliantys, didžiausią paklausą turintys objektai).

21. Kiti skaitmeninimo prioriteto tvarka skaitmeninami kultūros paveldo objektai:

21.1.  objektai, kurių turinys arba autorius yra susijęs su muziejuje rengiamomis, kuriamomis ekspozicijomis, parodomis, tarp jų ir virtualiomis, įgyvendinamais projektais, spaudai rengiamais leidiniais ir kt. muziejaus planuojamomis vykdyti veiklomis;

21.2. objektai, kurių autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos laikotarpis yra pasibaigęs arba yra gauti raštiški autorių teisių turėtojų leidimai juos skaitmeninti ir viešinti;

21.3.  objektai, kurių turinys arba autorius yra susijęs su teritorija, kurioje muziejus veikia;

21.4.  objektai, kurių duomenys dar nėra prieinami per LIMIS viešąsias prieigas, nacionalinius kultūros paveldo elektroninius vartus – portalą „ePaveldas" www.epaveldas.lt.

 

Kultūros paveldo objektų parengimas skaitmeninimui

22. Darbuotojai, kuriems muziejuje pavesta saugoti, inventorizuoti ir tyrinėti į skaitmeninimo prtmas įtrauktus kultūros paveldo objektus, iš pradžių patikrina jų būklę, jei objektas įtrauktas į rašytinę apskaitą, atlieka duomenų, pateiktų apie jį rašytinės apskaitos dokumentuose, analizę, esant poreikiui, neteisingus duomenis muziejuje nustatyta tvarka pakoreguoja

23. Fotografuoti, skenuoti, iš analoginių laikmenų į elektronines pervesti kultūros paveldo objektus galima tik tinkamai tam juos parengus.

24. Išimtiniais atvejais, kai muziejus neturi reikiamų išteklių į skaitmeninimo programas įtrauktus nykstančius, pažeistus objektus restauruoti, tačiau juos būtina suskaitmeninti, nes, pvz., objektas nyksta, jo fizinė būklė bet kuriuo metu gali dar labiau pablogėti, muziejus bet kuriuo metu dėl įvairių veiksnių gali jo netekti, todėl yra poreikis užfiksuoti jo esamą būklę (padaryti originalaus objekto skaitmeninę kopiją), rekomenduojama objektą skaitmeninti, tačiau fotografuojant, skenuojant ar kitais būdais jį skaitmeninant, būtina siekti, kad skaitmeninimo procesas objektui nepadarytų žalos arba, jei tos žalos neįmanoma išvengti, kad ji būtų iki minimumo sumažinta. Tais atvejais, kai vienos objekto dalies nuo kitos nėįmanoma įprastu būdu atskirti, pvz., sulipusių metrikų knygų puslapių, yra sukuriamos tik tų objekto dalių, kurios nesunkiai atskiriamos viena nuo kitos ir atskyrimo metu nepažeidžiama objekto visuma, skaitmeninės kopijos.

25. Muziejams metodinę ir dalykinę pagalbą, susijusią su kultūros paveldo objektų skaitmeninimu, esant poreikiui, ir šių objektų skenavimo ir fotografavimo paslaugas teikia nacionalinis muziejų skaitmeninimo kompetencijos centras (Lietuvos dailės muziejus) ir trys regioniniai muziejų skaitmeninimo kompetencijos centrai (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Šiaulių „Aušros" muziejus ir Lietuvos jūrų muziejus). Pagrindinės muziejų skaitmeninimo kompetencijos centrų funkcijos yra apibrėžtos 2015 m. kovo 4 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-153 patvirtintoje Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015–2020 metų programoje (p. 14).

 

Skaitmeninimo veiklų standartizavimas muziejuje

26. Siekiant užtikrinti skaitmeninio turinio suderinamumą su kitomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis kultūros paveldo informacinėmis sistemomis, kuriamo skaitmeninio turinio kokybę, muziejų elektroniniuose kataloguose, LIMIS duomenų bazėse archyvuojami ir saugomi skaitmeniniai objektai (vaizdai, vaizdo, garso įrašai, 3D ir kt. formatų skaitmeninės bylos) bei originalių kultūros paveldo objektų ir jų skaitmeninių kopijų metaduomenys yra rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-6 „Dėl Skaitmeninio turinio kūrimo, saugojimo ir prieigos standartų ir norminių dokumentų sąrašų patvirtinimo" bei šia Metodika.

27. Skaitmeninimo veiklas muziejus vykdo vadovaudamasis muziejaus nuostatais, strateginiais ir metiniais planais, skaitmeninimo veiklų organizavimo ir vykdymo tvarka arba nuostatais, kuriuose yra patvirtinti muziejuje kuriamų, kaupiamų, saugomų ir viešinamų skaitmeninių bylų formatai, šių bylų saugomų kopijų skaičius, kokybės parametrai, metaduomenų schemos, sklaidai skirto skaitmeninio turinio viešinimo bei teikimo į kitas duomenų bazes ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims tvarka.

28. Muziejai eksponatų ir kitų muziejuje kaupiamų ir saugomų kultūros paveldo objektų kompiuterizuotą apskaitą LIMIS sistema vykdo vadovaudamiesi LIMIS nuostatais, LIMIS duomenų saugos nuostatais, su LDM pasirašyta bendradarbiavimo sutartimi dėl darbo su LIMIS, muziejuje patvirtinta darbo su LIMIS ir eksponatų kompiuterizuotos apskaitos muziejuje tvarka.

 

Skaitmeninio turinio ilgalaikis saugojimas, viešinimas, integravimas į nacionalinę ir tarptautinę kultūros paveldo erdvę

29. Muziejai turi užtikrinti kaupiamų ir saugomų iš prigimties skaitmeninių kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo skaitmeninimo ir kompiuterizuotos apskaitos proceso metu sukurto bei kito su muziejaus veikla susijusio aktualaus kultūros paveldo skaitmeninio turinio kaupimą ir ilgalaikį išsaugojimą, prieinamumą, tam naudodamas visiems muziejams skirtą LIMIS. Skaitmeniniam turiniui apie apie bibliotekose saugomus kultūros paveldo objektus kaupti gali būti naudojama ir muziejuose įdiegta LIBIS arba kita muziejaus valdoma ir tvarkoma šiam tikslui pritaikyta saugi, duomenų eksporto į LIBIS funkcionalumą turinti informacinė sistema.

30. LIMIS ir LIBIS duomenų bazėse kaupiami sklaidai skirti duomenys apie muziejų skaitmenintus ir kitus LIMIS ir LIBIS sistemose aprašytus kultūros paveldo objektus yra pasiekiami per LIMIS ir LIBIS viešąsias prieigas, nacionalinius kultūros paveldo elektroninius vartus „ePaveldas" www.epaveldas.lt.

31. Muziejuose saugomą skaitmeninį turinį sudaro:

31.1. iš prigimtinės skaitmeninės formos objektai (pvz., video instaliacija, muziejaus interneto svetainė, renginių vaizdo garso įrašai, skaitmeninės nuotraukos);

31.2. skaitmeninė (tekstinė) informacija apie muziejaus rinkinius, archyvuose, bibliotekose ir kt. struktūriniuose padaliniuose saugomus kultūros paveldo objektus, tarp jų ir įstaigos vidaus administracinius dokumentus, mokslinius tyrimus ir kt. (pvz., metaduomenys apie muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus ir juos identifikuojančias skaitmenines bylas, skaitmeninės mokslinių tyrimų ataskaitos, mokslinių konferencijų pranešimai ir kt.);

31.3. iš prigimties skaitmeninių formų objektų bei realybėje egzistuojančių kultūros paveldo objektų skaitmeninės kopijos, sukuriamos skenuojant, fotografuojant, kopijuojant, iš analoginių laikmenų pervedant objektus į skaitmeninę formą ir kt. (pvz., skaitmeninio vaizdo garso įrašo kopija, skaitmenintų realybėje egzistuojančių paveikslų, dokumentų, gamtos objektų ir kitų muziejuje saugomų arba nesaugomų kultūros paveldo objektų 2D arba 3D formato skaitmeninės bylos ir kt.).

32. Muziejus gali įsigyti įvairiais formatais sukurtus skaitmeninius objektus, tačiau, rengdamasis juos ilgai saugoti, šių objektų bylas turi konvertuoti į ilgai saugoti skirtų formatų skaitmenines bylas ir perkelti jas į ilgai saugoti skirtas laikmenas.

33. Atrinkdami objektus saugojimui muziejai pirmenybę teikia šios Metodikos p. 31.1 ir p. 31.2 paminėtiems objektams.

34. Muziejuose kaupiamo ir saugomo iš prigimties skaitmeninio ir skaitmeninimo būdu sukurto skaitmeninio turinio saugojimo atrankos kriterijai yra apibrėžiami įstaigos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio komplektavimo ir saugojimo, sklaidai skirtos informacijos viešinimo ir integravimo į nacionalinę bei tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę strategijoje. Šie atrankos kriterijai gali būti:

34.1. Dalykas / tema (įstaiga daugiausia dėmesio kreipia į vieną arba keletą sričių ir siekia tai užfiksuoti bei aprašyti, pvz., visus tinklalapius, skirtus kokiam nors tapytojui ar vietovei, arba visą saityno medžiagą, skirtą kokiam nors įvykiui (rinkimams, meno festivaliui);

34.2. Kūrėjas / kilmė. Įstaiga orientuojasi į tam tikrus paveldo kūrėjus arba jo kilmę. Pavyzdžiui, muziejaus archyve yra saugomi regiono asmenų dokumentai, muziejus komplektuoja kokiam nors judėjimui, dailės mokyklai priklausančių dailininkų kūrinius, saugo konkretaus laikotarpio dailės kūrinių kolekciją;

34.3. Tipas / formatas. Komplektuojamas ir saugomas skaitmeninis turinys pagal kultūros paveldo tipą arba formatą (pvz., skaitmenines fotografijoss, muzikos įrašai, filmai, vaizdo žaidimai ir kt.).

34.4. Muziejus, kaupdamas ir saugodamas kultūros paveldo skaitmeninį turinį, gali taikyti ir atidėtosios atrankos metodą (tam tikru metu fiksuojamas visas skaitmeninis paveldas, o atranka atliekama vėliau).

35. LIMIS DB esantys sklaidai skirti duomenys į kitas nacionalines, tarptautines kultūros paveldo duomenų bazes, muziejams pateikus prašymą arba tokį poreikį nurodžius LIMIS sistemoje aprašytų objektų aprašuose, eksportuoja LIMIS valdytojas ir tvarkytojas, jei toks apsikeitimas duomenimis tarp LIMIS ir duomenis priimančios informacinės sistemos technologiniu požiūriu yra įmanomas.

36. Lietuvos kultūros paveldą reprezentuojantis skaitmeninis turinys į Europos kultūros paveldo skaitmeninę biblioteką „Europeana" www.europeana.eu pateikiamas tiesiai iš LIMIS arba per nacionalinio duomenų teikėjo į „Europeaną" (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) valdomą ir tvarkomą Virtualią elektroninę paveldo informacinę sistemą (VEPIS).

37. Lėšos, skiriamos informacinių sistemų duomenų bazėse saugomo skaitmeninio turinio saugojimui, prieinamumui, sklaidai skirto skaitmeninio turinio viešinimui, pakartotiniam naudojimui, įstaigose naudojamos taupiai. Atsižvelgiant į tai, muziejai kultūros paveldo objektų kompiuterizuotos apskaitos darbų, kuriuos galima atlikti dirbant su LIMIS arba su muziejuose įdiegta LIBIS, arba kita muziejų bibliotekų objektų automatizuotai apskaitai, sklaidai skirtų duomenų eksportui į LIBIS ir / arba VEPIS pritaikyta informacine sistema, muziejaus vidiniam naudojimui skirtose kitose informacinėse sistemose nėra vykdoma – tie patys darbai dirbant su keliomis informacinėmis sistemomis nėra dubliuojami.

38. Muziejai, eksponatų ir kitų muziejinių vertybių kompiuterizuotai apskaitai, skaitmeninio turinio saugojimui ir sklaidai naudojantys LIMIS, pagal standartus parengtą skaitmeninį turinį į LIMIS duomenų bazes teikia muziejų ir LIMIS valdytojo ir tvarkytojo pasirašytose Bendradarbiavimo dėl darbo su LIMIS sutartyse nustatyta tvarka.

39. Muziejų darbo su LIBIS ir duomenų teikimo į LIBIS suvestinį katalogą tvarka nurodoma muziejų sutartyse su LIBIS valdytoju ir tvarkytoju – Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.

40. Dirbdami su LIMIS ir LIBIS arba kita muziejų bibliotekose saugomų kultūros paveldo objektų kompiuterizuotai apskaitai ir duomenų pateikimui į LIBIS suvestinį katalogą skirta informacine sistema, muziejai planingai vykdo laikinai ir nuolat muziejuose saugomų kultūros paveldo objektų, tarp jų ir iš prigimties skaitmeninių, taip pat ir skaitmeninimo proceso metu sukurtų skaitmeninių bylų apskaitą, nustatyta tvarka juos šiose informacinėse sistemose aprašydami, formuodami jų aktus, apskaitos knygas ir kt. apskaitos dokumentus, statistines ataskaitas, metaduomenis susiedami su objektus identifikuojančiomis ir sistemoje aprašomomis skaitmeninėmis bylomis, o sklaidai skirtą informaciją viešina, integruoja į nacionalinę ir tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę.

41. Informacinių laukų sąrašai, kuriuose pateikti duomenys pagal nutylėjimą pateikiami LIMIS viešosiose prieigose, yra prieinami per nacionalinius kultūros paveldo elektroninius vartus „ePaveldas" www.epaveldas.lt ir, esant poreikiui, gali būti eksportuojami į kitas duomenų bazes, yra nurodyti LIMIS specifikacijoje.

42. LIMIS ir kitų informacinių sistemų viešosiose prieigose neviešinami duomenys, kuriuos paskelbus gali būti pakenkta muziejų rinkinių saugumui, asmenų, susijusių su muziejuose saugomais objektais, teisei į privatumą, garbę ir orumą.

 

Eksponatų kompiuterizuota apskaita dirbant su LIMIS

43. LIMIS sistema kompiuterizuotai vykdoma nuolatiniam saugojimui ir laikinai saugoti į muziejų priimtų eksponatų kompiuterizuota apskaita.

44. Vykdant eksponatų kompiuterizuotą apskaitą LIMIS sistema, muziejai, planuojantys įsigyti naujus kultūros paveldo objektus į muziejaus rinkinius, gali taikyti kelių pakopų apskaitos sistemą:

44.1. įtraukti į apskaitą saugoti laikinai į muziejų priimtus kultūros paveldo objektus;

44.2. formuoti LIMIS sistemoje dokumentus, susijusius su į muziejų laikinai saugoti priimtų kultūros paveldo objektų įvertinimu;

44.3. jei Rinkinių komplektavimo komisijos nutarimu arba muziejaus direktoriaus įsakymu laikinai į muziejų saugoti priimti kultūros paveldo objektai į muziejų yra priimami  nuolatiniam saugojimui arba grąžinami jų savininkams, pasiskolinami su teise laikinai juos saugoti muziejuje, šiuos kultūros paveldo objektų buvimo muziejuje būsenos pasikeitimus duomenų teikėjai fiksuoja LIMIS sistemoje anksčiau jau sukurtuose kultūros paveldo objektų aprašuose.

45. LIMIS sistemoje tiek eksponatų, tiek ir kitų kultūros paveldo objektų kompiuterizuota apskaita vykdoma pagal tvarką, kuri nurodyta „LIMIS naudotojo vadove" (jis yra pasiekiamas LIMIS-M posistemio naudotojo aplinkoje ir atnaujinamas, aktualia informacija papildomas po kiekvieno LIMIS gamybinės aplinkos atnaujinimo, jei jo metu šioje LIMIS sistemoje yra įdiegti pakeitimai, susiję su LIMIS-M  naudotojų, teikiančių duomenis į LIMIS DB, darbu).

46. Muziejui perėjus prie eksponatų kompiuterizuotos apskaitos, eksponatų rašytinė apskaita nutraukiama (rašytinės ir kompiuterizuotos apskaitos procesai muziejuje nedubliuojami).

47. LIMIS sistema suformuojami eksponatų apskaitos dokumentai yra atspausdinami, teisės aktų nustatyta tvarka įforminami, susegami į bylas ir saugomi. Įrašai šiose bylose gali būti koreguojami tokia tvarka, kokia nustatyta vykdant eksponatų rašytinę apskaitą.

 

Skaitmenintų ir skaitmeninių kultūros paveldo objektų bei jų skaitmeninių kopijų aprašai (metaduomenys)

48. Kultūros paveldo objektų kompiuterizuota apskaita LIMIS sistemoje vykdoma laikantis į šią sistemą įdiego išplėtoto, Lietuvos muziejų poreikiams pritaikyto CDWA standarto, kuris, esant poreikiui, gali būti papildomas, išlaikant galimybę LIMIS sistemos integracijai, sąveikumui su kitomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis kultūros paveldo informacinėmis sistemomis, kuriose įdiegti Europos ir kitų pasaulio šalių muziejų dažniausiai naudojami Dublin Core (DC), CDWA, LIDO, ESE, EDM standartai.

49. Išsamus informacinių laukų, kuriuose galima pateikti duomenis apie LIMIS sistema aprašomus kultūros paveldo objektus ir jų skaitmenines kopijas, yra pateiktas LIMIS nuostatuose (aktuali redakcija skelbiama www.registrai.lt ir LIMIS portale www.limis.lt).

50. Esant galimybei, tiek iš prigimties skaitmeninės kultūros paveldo objektų skaitmeninės bylos, tiek ir kultūros paveldo objektai bei jų skaitmeninės kopijos LIMIS sistemoje yra aprašomos kiek įmanoma išsamiau.

51. Eksponatų, kurie yra įtraukti į muziejaus rinkinius ir kurie yra aprašomi LIMIS sistema, DB kaupiamų duomenų apie juos apimtis neturėtų būti mažesnė, negu jų yra pateikiama įvairių tipų eksponatų apskaitos aktuose, pirminės apskaitos ir inventorinėse knygose.

52. Muziejai, LIMIS DB aprašydami atskiroms sritims priskiriamus eksponatus, turimus duomenis apie juos pateikia aprašo pagrindiniuose, specialiai tos srities eksponatams aprašyti skirtuose informaciniuose laukuose, o esant poreikiui, galimybei, – ir kituose LIMIS sistemos informaciniuose laukuose.

53. Muziejus, pradėdamas LIMIS sistemoje aprašyti eksponatus, jos administravimo srityje nurodo, ar muziejaus duomenų teikėjai gali išsaugoti ir patvirtinti eksponatų aprašus, nenurodžius bent vieną iš eksponato apskaitos numerių, ar negali.

54. Aprašant eksponatus, jų komplektus ir grupes LIMIS sistemoje, apskaitos numerio dalis,  atvaizduojama iki pasvirojo brūkšnio, yra suformuojama iš sveikų skaičių, pvz., 1478, o apskaitos numerio dalys, atvaizduojamos po pasvirojo brūkšnio, –  naudojant sveikus skaičius arba lotyniškos abėcėlės 26 mažąsias raides (a, b, c, d, e, f, g, h, i, j, k, l, m, n, o, p, q, r, s, t, u, v, w, x, y, z), pvz., 1; 4; 7; 1-15; 1-26; a; b; c; a-z; a-q (didžiųjų raidžių rašyti negalima, sveikų skaičių ir raidžių intervale rašomas trumpas brūkšnys). Apskaitos numerio antrojoje dalyje, kuri atvaizduojama po pasvirojo brūkšnio, lietuviškos balsės su nosinėmis bei raidė ė nenaudojamos. LIMIS sistemoje pasvirasis brūkšnys, atskiriantis skirtinguose apskaitos numeriui įvesti laukeliuose pateiktus duomenis, yra suformuojamas ir atvaizduojamas automatiškai, pvz., 24587/1-14; 24587/a-d. Išsami informacija apie eksponatų ir kitų LIMIS sistemoje kompiuterizuotai aprašomų objektų apskaitos numerių formavimo tvarką yra pateikiama LIMIS naudotojo vadove.

55. Jei muziejus LIMIS sistemoje planuoja aprašyti eksponatus ar kitus kultūros paveldo objektus, kurių apskaitos numeriai neatitinka nurodytų taisyklių, muziejaus Rinkinių komplektavimo komisijai rekomenduojama šį klausimą išanalizuoti, ir, esant galimybei, priimti nutarimą arba muziejaus Direktoriui patvirtinti įsakymą, kuriuo būtų nustatyta netinkamai anksčiau suformuotų apskaitos numerių pakeitimo kitais numeriais, kuriuos įvedant į LIMIS būtų galimybė laikytis šios Metodikos p. 43 nurodytų apskaitos numerių formavimo LIMIS sistemoje reikalavimų, o pakeistus numerius pateikti eksponato aprašo laukelyje, skirtame seniems numeriams įrašyti.

56. LIMIS sistema aprašant autorių kūrinius (tiek iš prigimties skaitmeninius kultūros paveldo objektus ar jų kopijas, tiek ir autorių kūrinius, kurie buvo sukurti skaitmeninant originalius kultūros paveldo objektus), būtina pateikti informaciją apie šių objektų žinomus autorius, autorių turtinių teisių turėtojus, nurodyti kūrinių pakartotinio naudojimo galimybes ir sąlygas. Muziejuose saugomų autorių kūrinių skaitmeninio turinio ženklinimo ir naudojimo tvarka yra pateikta Priede Nr. 3.

57. LIMIS sistemoje suformuotuose kultūros paveldo objektų aprašuose pažymima, kokia informacija yra skirta sklaidai, pvz., nurodomas požymis, kad viešinami tik sklaidai skirti metaduomenys; viešinami sklaidai skirti metaduomenys, susieti su objektus identifikuojančiomis sklaidai skirtomis skaitmeninėmis bylomis (požymis, kad skaitmeninė byla viešinama, nurodomas prie kiekvienos sklaidai skirtos skaitmeninės bylos).

 

LIMIS sistemoje suformuojami eksponatų apskaitos dokumentai

58. LIMIS sistema sufomuojami muziejų eksponatų, bibliotekų ir archyvo vertybių kompiuterizuotai apskaitai reikalingi apskaitos dokumentai, pritaikyti visiems Lietuvos muziejams. Jų formos (šablonai) yra rengiami  vadovaujantis Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklėms,

59. LIMIS sistema automatiškai suformuoja apskaitos akto viršutinę dalį, kurioje pateikiamas muziejaus logotipas, pavadinimas, adresas, telefono ir fakso (jei turi) numeriai, el. pašto adresas, įmonės kodas ir PVM mokėtojo kodas. Žemiau, dešinėje pusėje, suformuojama tvirtinimo žyma, kurioje atvaizduojamos aktą tvirtinančio asmens pareigos, jo vardas ir pavardė, akto tvirtinimo data. Dar žemiau yra nurodomas akto pavadinimas, akto suformavimo data, numeris. Tolesnėje aktų dalyje pateikiama informacija apie juridinius ir fizinius asmenis, kurie susiję su eksponatų priėmimu, perdavimu / dovanojimu ir kitais su eksponatų apskaita susijusiais veiksmais, nurodoma, kokiomis sąlygomis eksponatai priimami ar perduodami, atvaizduojami eksponatų perdavimo tikslai (jei tokia informacija yra pateikiama). Aktuose atvaizduojamose lentelėse pateikiama ši informacija: eksponatų pavadinimas, trumpas aprašymas, eksponatų kiekis, būklė ir išsamus jos aprašymas, eksponatų vertė bei kaina (ji nenurodoma judėjimo muziejuose aktuose), apskaitos numeriai. Apskaitos aktų apačioje nurodoma, kiek eksponatų yra įtraukta į aktą, kokia jų kaina, vertė (kai to reikia), kiek yra sudaryta akto egzempliorių, duomenys apie asmenis, kurie pasirašo aktą, ir koks yra akto sudarymo pagrindas.

60.    LIMIS sistemoje automatizuotai sugeneruojami šių tipų eksponatų apskaitos aktai:

60.1. nuotatinio saugojimo;

60.2.

60.2.  ilgalaikio saugojimo;

60.3. trumpalaikio saugojimo;

60.4. judėjimo muziejuje;

60.5. įvertinimo;

60.6. rinkinių patikrinimo;

60.7. rinkinio perdavimo.

60.8. zoologinės medžiagos priėmimo.

61. LIMIS sistemoje automatizuotai sugeneruojamos šios muziejų aprašytų eksponatų apskaitos knygos ir aktų registracijos knygos:

61.1. Aktų registracijos knyga;

61.2. Eksponatų pirminės apskaitos knyga;

61.3. Eksponatų inventorinė knyga;

61.4. Eksponatų inventorinė knyga, skirta meno kūriniams;

61.5. Eksponatų inventorinė knyga, skirta kultūros istorijos ir gamtos muziejams;

61.6. Eksponatų inventorinė knyga, skirta eksponatams iš brangiųjų metalų, brangakmenių arba savo sudėtyje turinčių šių medžiagų;

61.7. Zoologinių eksponatų pirminės apskaitos knyga;

61.8. Zoologinių eksponatų inventorinė knyga;

61.9. Restauravimo knyga, skirta visiems muziejuje restauruotiems objektams;

61.10. Restauravimo knyga, skirta restauruotiems objektams, kurie priklauso muziejams;

61.11. Restauravimo knyga, skirta visiems atskirame muziejaus restauravimo skyriuje ar restauravimo centro skyriuje restauruotiems objektams;

61.12. Restauravimo knyga, skirta atskirame muziejaus restauravimo skyriuje ar restauravimo centro skyriuje muziejams priklausantiems restauruotiems objektams.

62. LIMIS sistemoje kiekvienam eksponatui, kurio restauravimo duomenys pateikti eksponato apraše, automatizuotai suformuojamas Restauravimo pasas.

63.    LIMIS sistemoje suformuojamų aktų šablonui, esant poreikiui, LIMIS valdytojui ir tvarkytojui gavus oficialų prašymą iš LIMIS duomenų tvarkytojų (muziejų), gali būti koreguojamas, sukuriamas ir į LIMIS integruojamas naujas. Prašyme turi būti nurodytas reikalingo pakoreguoti arba naujai sukurti apskaitos akto formos šablono siūlomas pavadinimas, paskirtis ir struktūra. Tokios pat tvarkos laikomasi ir tuo atveju, kai iškyla poreikis pakoreguoti arba sukurti naują LIMIS sistemoje automatiškai sugeneruojamą eksponatų apskaitos knygą.

64.    LIMIS valdytojas ir tvarkytojas, gavęs muziejų oficialius prašymus dėl LIMIS sistemos pakeitimų, naujų funkcionalumų įdiegimo, naujų apskaitos dokumentų, statistinių ataskaitų suformavimų, juos užregistruoja, išanalizuoja ir muziejams atsakymus pateikia teisės aktų nustatyta tvarka. LIMIS pakeitimai vykdomi tuo atveju, jei poreikiai yra pagrįsti ir jei LIMIS valdytojas ir tvarkytojs turi r gali gauti finansinių išteklių.

 

Skaitmeninio turinio sklaida LIMIS viešosiose prieigose

65. LIMIS sistemos viešosiose prieigose viešinami tik sklaidai skirti duomenys (metaduomenys ir su jais susietos skaitmeninės bylos, statistiniai duomenys ir kita informacija, susijusi muziejų veikla, jų kaupiamu ir saugomu kultūros paveldu).

66. Muziejuose sprendimą, kokių kultūros paveldo objektų skaitmeninis turinys teikiamas į informacinių sistemų duomenų bazes, gali būti viešinamas šių informacinių sistemų viešosiose prieigose, priima muziejų vyr. fondų saugotojas arba kiti už šią veiklos sritį muziejų atsakingi darbuotojai (pvz., rinkinių saugotojai, bibliotekininkai, archyvarai).

67. Informacinių laukų sąrašas, kuriuose pateikta informacija pagal nutylėjimą viešinama LIMIS viešosiose prieigose ir teikiama į kitų informacinių sistemų duomenų bazes, yra pateiktas LIMIS specifikacijoje.

68. Muziejui dalyvaujant nacionaliniuose ir tarptautiniuose kultūros paveldo objektų skaitmeninimo ir skaitmeninio turinio sklaidos, pakartotinio naudojimo ir kt. projektuose, į kitų informacinių sistemų DB pateikiamų duomenų minimumą sudaro informacijos rinkinys, atitinkantis vykdomo projekto tikslus ir uždavinius, tačiau jis neturėtų būti didesnis, negu EDS standarto naudojimo apimtyje.

69. Muziejus, pasirašydamas bendradarbiavimo ar partnerystės sutartis su skaitmeninimo ir skaitmeninio turinio sklaidos projektų vykdytojais, tais atvejais, kai projekto tikslams pasiekti reikia duomenis iš LIMIS duomenų bazių teikti į kitas duomenų bazes, turi išsiaiškinti, ar tokiam duomenų pateikimui yra techninės galimybės.

70. Duomenų, pateikiamų į kitas duomenų bazes apie eksponatus, minimumą sudaro:

70.1. autorius ir / arba gamintojas (esant poreikiui, pateikiami duomenys ir apie radėją, preparatorių, restauratorių, tyrėją, fotografą, kitus su šiuo objektu susijusius asmenis);

70.2. pavadinimas;

70.3. sukūrimo / pagaminimo / susiformavimo / radimo / aprašymo ir kt. data ar laikotarpis;

70.4. sukūrimo / pagaminimo / susiformavimo / radimo / aprašymo ir kt. vieta, geografinės koordinatės;

70.5. medžiaga;

70.6.sukūrimo / pagaminimo / atlikimo technika;

70.7.matmenys;

70.8.       pirminės apskaitos numeris / inventorinis numeris / kitas apskaitos numeris;

70.9.       eksponato tipas;

70.10.   eksponatą aprašęs asmuo;

70.11.   eksponato savininkas;

70.12.   sklaidai skirtas eksponato išsamus aprašas;

70.13.   eksponatą identifikuojanti skaitmeninė(-ės) byla(-os) (jei galima viešinti);

70.14.   svarbiausia informacija, susijusi su LIMIS sistemoje aprašyto eksponato ir jo skaitmeninės bylos autorių turtinėmis teisėmis (kam priklauso šių objektų autorių turtinės teisės ir kokiomis sąlygomis su metaduomenimis susietas skaitmenines bylas galima pakartotinai naudoti.

71. Į kitas duomenų bazes LIMIS naudotojo vadove nurodyta apimtimi gali būti pateikiami metaduomenys (vieni arba susieti su objektus identifikuojančiomis skaitmeninėmis bylomis) ir apie LIMIS sistemos dalyse „Archyvas", „Audioteka ir videoteka", „Biblioteka", „Fototeka" aprašytus kultūros paveldo objektus.

 

Muziejų informacinėse sistemose aprašomų asmenų duomenys ir jų apsauga

72. Muziejai, LIMIS sistemoje ir savo muziejų vidiniam naudojimui skirtose informacinėse sistemose kaupdami ir tvarkydami duomenis apie asmenis bei teikdami juos į kitas duomenų bazes privalo laikytis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo.

LIMIS DB kaupiant duomenis apie asmenis, kurie yra susiję su aprašomais kultūros paveldo objektais, rekomenduojama užpildyti šiuos LIMIS informacinius laukus:

73.1. asmenvardžiai;

73.2. sklaidai skirti asmenvardžiai;

73.3. slapyvardžiai;

73.4. inicialai;

73.5. gimimo data;

73.6. gimimo vieta;

73.7. profesija;

73.8. mokslo, darbinės ir kūrybinės veikos svarbiausi įvykiai, pasiekimai;

73.9.apdovanojimai;

73.10.        mirties data (jei asmuo miręs);

73.11.   mirties ir palaidojimo vieta (jei asmuo miręs);

73.12.   atminimo įamžinimas;

73.13.   susiję asmenys;

73.13.1.      asmenvardžiai;

73.13.2.      profesija;

73.13.3.      gimimo data;

73.13.4.      gimimo vieta;

73.13.5.      mirties data.

 

Statistinių ataskaitų formavimas LIMIS sistemoje

74. Satistiniai duomenys apie LIMIS sistemos duomenų bazėse kaupiamą skaitmeninį turinį, aprašytus objektus, eksponatų judėjimą muziejų viduje ir už jų ribų yra pateikiamos LIMIS sistemoje automatizuotai suformuojamose statistinėse ataskaitose. Jų formų šablonai kaupiami sistemos skyriuje „Ataskaitos". Iškilus poreikiui papildyti šį skyrių naujais ataskaitų formų šablonais, LIMIS duomenų tvarkytojas (muziejus) LIMIS valdytojui ir tvarkytojui pateikia oficialų prašymą sukurti naują ataskaitos formos šabloną, nurodydamas šios ataskaitos pavadinimą, paskirtį bei reikalingą struktūrą. Šių ataskaitų formų šablonai yra sukuriami ir į LIMIS integruojami tokia pat tvarka, kaip ir LIMIS sistemoje kaupiamų apskaitos aktų ir knygų formų šablonai.

75. LIMIS sistemoje nėra formuojamos eksponatų ataskaitų formos, kurias sugeneravus būtų pateikiami eksponatų duomenys pagal jų autorių, gamintojus, kilmės vietą, sukūrimo / pagaminimo / radimo ir kt. datą / laikotarpį ir kt. panašius požymius (dokumentus, kurie atitinka rašytinės eksponatų apskaitos kartotekų korteles), nes šie rašytinės apskaitos dokumentuose pateikiami duomenys LIMIS sistemoje yra atvaizduojami LIMIS-M ir LIMIS-K posistemiuose vykdant atitinkamas paieškas. Jų metu pateikiamus paieškų rezultatus LIMIS sistemoje galima išsisaugoti keliais formatais ir atsispausdinti.

 

Archyvavimui, saugojimui ir sklaidai skirtų kultūros paveldo objektų skaitmeninių bylų pavadinimai ir parametrai

76.  Muziejai kultūros paveldo objektų skaitmeninimo veiklas vykdo pagal jų įstaigoje patvirtintus Eksponatų, bibliotekos, audiotekos, videotekos, fototekos ir archyvo vertybių skaitmeninimo, skaitmeninių bylų saugojimo ir apskaitos nuostatus (vienas iš galimų tokio dokumento šablonų pavyzdžių yra pateiktas Metodikos priede Nr. 4).

77. Eksponatų skaitmeninių bylų pavadinimo pirmoji dalis, einanti prieš bylos prievardį, yra sudaroma iš rinkinio, kuriam priskirtas skaitmenintas kultūros paveldo objektas, šifro, apskaitos numerio, informacijos apie šios skaitmeninės bylos tipą, nurodantį, ar tai yra originali, ar išvestinė, ar maža sklaidai skirta skaitmeninė byla. Formuojant dvipusių eksponatų skaitmeninių kopijų skaitmeninių bylų pavadinimus, kai skaitmeninimo proceso metu sukuriami averso ir reverso skaitmeniniai vaizdai, papildomai skaitmeninės bylos pirmosios dalies pavadinime pateikiama informacija, nurodant, ar tai yra aversas, ar reversas. Esant reikalui, pvz., jei skaitmeniniame vaizde yra užfiksuota muziejuje saugomo eksponato signatūra ar koks kitas ženklas, papildomai pateikiama informacija ir apie jį. Visos pavadinimo pirmąją dalį sudarančios dalys atskiriamos trumpais brūkšniais. Failo pavadinimas užbaigiamas skaitmeninės bylos prievardžiu, kuris nurodo jos formatą. Prieš šį prievardį dedamas taškas.

78. Kitų muziejuje saugomų skaitmenintų kultūros paveldo objektų skaitmeninių bylų pavadinimai formuojami atitinkamai taip pat, kaip ir eksponatų, pavadinimo pirmojoje dalyje pateikiant informaciją apie šių objektų apskaitos numerį, priskyrimą fondams, aprašams, byloms, kolekcijoms. Archyvo vertybių skaitmeninių bylų pavadinimuose nurodoma ir vertybės vietos archyvo byloje lapo numeris.

79. Išsami informacija apie muziejuje kuriamų ir saugomų skaitmeninių bylų pavadinimų formavimo tvarką pateikiama muziejų tvirtinamose Eksponatų, bibliotekos, audiotekos, videotekos, fototekos ir archyvo vertybių skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir apskaitos nuostatuose (šio dokumento pavyzdžio šablonas pateikiamas Priede Nr. 4.

80. Muziejuose kuriamų, archyvuojamų, saugomų, į LIMIS DB teikiamų kultūros paveldo objektų skaitmeninių bylų rekomenduojami parametrai pateikiami šios Metodikos Priede Nr. 5.

 

LIMIS duomenų bazėse saugomo skaitmeninio turinio teikimas informacijos vartotojams

81.    LIMIS duomenų bazėse archyvuojamas, saugomas ir viešinamas sklaidai skirtas skaitmeninis turinys (metaduomenys ir su jais susietos skaitmeninės bylos) LIMIS viešųjų prieigų naudotojams pateikiamos ir pakartotinai gali būti naudojamas nemokamai.

82.    LIMIS viešosiose prieigose neviešinamas LIMIS duomenų bazėse archyvuojamas originalias ir / arba išvestines skaitmenines didelių parametrų (aukštos kokybės) skaitmenines bylas iš LIMIS DB registruoti LIMIS išoriniai naudotojai gali atsisiųsti nemokamai, prieš tai automatizuotai LIMIS sistemoje su šių skaitmeninių bylų savininkais pasirašę licencines šių skitmeninių bylų panaudojimo komerciniais arba nekomerciniais pagrindais sutartis.

83. Mokestis už pakartotinį LIMIS duomenų bazėse saugomų neviešinamų didelių parametrų (aukštos kokybės) skaitmeninių bylų panaudojimą skaitmeninių bylų turtinių teisių turėtojams mokamas tais atvejais, kai tai numatyta šių skaitmeninių bylų pakartotinio naudojimo licencijose.

 

Priemonės, užtikrinančios sukurto skaitmeninio turinio tvarumą, ilgalaikį išsaugojimą ir atkūrimą

84.    Kuriant iš prigimties skaitmeninių objektų kopijas, skaitmeninant realybėje egzistuojančius kultūros paveldo objektus sukuriama ne mažiau kaip po dvi originalių ir išvestinių skaitmeninių bylų kopijas. Jos saugomos skirtingose laikmenose.

85.    Į muziejaus eksponatų pagrindinį fondą įtraukto kiekvieno iš prigimties skaitmeninio eksponato saugoma ne mažiau kaip po 3 kopijas skirtingose laikmenose, o į pagalbinį fondą – po 2 kopijas skirtingose laikmenose.

86.    Skaitmenines bylas, kurios neįtrauktos į eksponatų pagrindinį ir pagalbinį fondą, rekomenduojama saugoti po 2 kopijas skirtingose laikmenose.

87.    Į skirtingas laikmenas įrašyti skaitmeninių bylų kopijų rinkiniai saugomi skirtingose patalpose, kad, įvykus nelaimei ar kitiems nenumatytiems atvejams, t. y. netekus vieno iš skaitmeninių bylų rinkinio, išliktų kitas(-i).

88.  Ilgam skaitmeninių bylų archyvavimui ir saugojimui nerekomenduojama naudoti CD, DVD kompaktinių plokštelių ar optinių diskų. Skaitmenines bylas CD, DVD kompaktinėse plokštelėse, skaitmeninėse linijinėse juostose (DLT) rekomenduojama kaupti ir saugoti tik tuo atveju, jei muziejus neturi išorinių duomenų talpyklų (diskų) ar tarnybinių stočių (serverių) ir neturi galimybių jų įsigyti. Įsigijus šią įrangą, skaitmeninis turinys, iki to laiko kauptas CD, DVD kompaktinėse plokštelėse, skaitmeninėse linijinėse juostose (DLT), perkeliamas į išorinius diskus ar tarnybines stotis (serverius).

89.    Skaitmeninius objektus muziejus gali įsigyti bet kokiose laikmenose, tačiau ilgam saugojimui jie perkeliami į serverius, informacinių sistemų duomenų saugyklas, išorinius diskus, išimtiniais atvejais – į DVD+R diskus.

90.    Reikalavimai, kurių reikia laikytis įrašant skaitmenines bylas į CD, DVD ar kitus optinius diskus, serverius, tarp jų ir esančius ne muziejaus patalpose, yra nurodyti šios Metodikos priede Nr. 6.

 

Skaitmeninimui, skaitmeninio turinio kaupimui, saugojimui, archyvavimui, sklaidai, teikimui į kitas duomenų bazes naudojama įranga

91. Skaitmeninėms byloms kurti, įsigytoms bei sukurtoms skaitmeninėms byloms peržiūrėti, parengti archyvavimui, saugojimui, sklaidai bei kitoms su kultūros paveldo objektų skaitmeninimu susijusioms veikloms muziejai naudoja tam skirtą techninę ir programinę įrangą, kurią, jai fiziškai ir morališkai nusidėvėjus, pakeičia nauja.

92. Muziejuose turima ypatingos svarbos informacinė infrastruktūra ir valstybės informaciniai ištekliai turi būti eksploatuojami, prižiūrimi, atnaujinami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo ir į 2016 m. balandžio 20 d. Vyriausybės priimto nutarimo Nr. 387„Dėl organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai ir valstybės informaciniams ištekliams, aprašo patvirtinimo" reikalavimus.

93. Muziejai, vykdydami kultūros paveldo objektų skaitmeninimo veiklas, tam naudoja specialiai šioms veikloms skirtą ar pritaikytą įrangą. Jei muziejus tokios įrangos ar specialistų, savanorių, gebančių su ja dirbti ir pasiekti reikiamų rezultatų, neturi, skaitmeninimo paslaugos yra užsakomos atminties institucijoms skaitmeninimo paslaugas teikiančiuose skaitmeninimo kompetencijos centruose arba perkamos iš paslaugų teikėjų.

94. Sparčiam darbui su LIMIS, informacijos perdavimui muziejaus vidiniame tinkle ir į duomenų saugyklas, kuriose archyvuojamas ir saugomas muziejaus kultūros paveldo skaitmeninis turinys, reikalingas ne mažesnis negu 8–10 Mb/s interneto ryšio greitis.

__________________

[1] Jei muziejus neturi galimybių įsigyti išorinių mobiliųjų diskų, serverių skaitmeniniam turiniui archyvuoti ir saugoti, įrašant duomenis į kompaktines plokšteles (CD, DVD), kitus optinius diskus, saugant šias laikmenas, reikia laikytis reikalavimų, nurodytų šios Metodikos priede Nr. 6.

Parengė LDM filialas LM ISC LIMIS