« Atgal

Virtuali paroda „Monetos iš palaidojimo vietų Utenos kraštotyros muziejaus fonduose“

Išsamiausias darbas apie monetas kapuose Lietuvoje – archeologo ir numizmato Eugenijaus Ivanausko knyga „Monetos ir žetonai Lietuvos senkapiuose 1387–1850", išleista 2001 m. Joje rašoma, kad monetas į kapus pradėjo dėti senovės graikai VI a. prieš Kristų. Dėjo monetas į kapus ir romėnai. Krikščionybė kovojo su šiuo pagonišku papročiu, bet neįveikusi leido taip daryti ir krikščionims.
Lietuvos teritorijoje pirmaisiais amžiais po Kristaus monetas į kapus dėjo pajūrio gyventojai, gausiai prekiavę su Senovės Romos imperija. Imperijai žlugus, šis paprotys išnyksta. Vikingų laikais, IX a., atsinaujinęs monetų dėjimo į kapus paprotys buvo ne tik pajūryje. Vikingai, prekiaudami su rytais ir vakarais bei juos plėšdami, platino tų kraštų monetas didelėse teritorijose. Monetas į kapus nustojo dėti XII amžiaus pradžioje, nes pasibaigus vikingų epochai, nutrūko ir svetimų monetų įvežimas. Monetos vėl pradedamos dėti į kapus tik po Lietuvos krikšto 1387 m., kai Lietuvoje prasidėjo savų monetų kalimas. Ankstyvąsias lietuviškas monetas į kapus dėjo ne visuose senkapiuose. Tai rodo ir muziejuje esantys Utenos rajono senkapių tyrimų radiniai. Ažugirių senkapyje ankstyvųjų monetų rasta, o Geniakalnio senkapio suardytoje dalyje jų nebuvo. Pagal radinius suardyta dalis datuojama XIV a. 4 ketvirčiu – XV a. pradžia. Suardytų kapų radiniai surinkti naudojant metalų detektorių, aptinkantį ir smulkius daiktus. Jei būtų buvę monetų, jos irgi būtų buvę surastos.

 

Žiūrėti parodą



Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Šiuo metu sistemoje yra:

712017 / 1196489 skaitmeniniai(-ių) objektai(-ų)

597604 / 1302831 eksponatai(-ų) iš 116 muziejaus(-ų) rinkinių

Daugiau informacijos

(Žaliai pažymėti viešai
prieinami įrašai)