Julius Gaidelis

Vardas Julius
Pavardė Gaidelis
Profesija kompozitorius, mokytojas
Gimimo data 1909 m.

Išsami biografija

„1937 m. baigęs Kauno konservatoriją (J. Gruodžio kompozicijos salę) mokytojavo Prienuose, Kaune, vadovavo chorams Kaune ir Šiauliuose, dėstė Šiaulių muzikos mokykloje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1950 m. gyveno Bostone, vargoninkavo, vadovavo lietuvių chorams, vokaliniams ansambliams, vertėsi muzikos pamokomis. 1954 m. baigė kompozicijos mokslus Anglijos konservatorijoje Bostone (gavo magistro laipsnį). Sukūrė operas „Dana“ (1964, pagal S. Santvaro libretą), „Gintaro šaly“ (1975), „Mindaugas“ (1982, abi pagal A. Kairio libretus), baletą „Čičinskas“ (1941, pagal B. Sruogos libretą), 6 simfonijas (IV, 1955; Čikagos orkestrų asociacijos direkcija siūlė pateikti Pulitzerio premijai), simfonines poemas „Šatrijos raganų karnavalas“, „Gedimino sapnas, arba Vilniaus legenda“ (abi 1940), „Aliarmas“ (1945), „Jūratė ir Kastytis“ (1947), 2 simfoninius paveiklus („Balandžių turgus“, „Karo muziejaus sodelyje“, abu 1937), koncertą smuikui (1947–1948), 6 simfoninius šokius, 5 kantatus, tarp jų – „Kantata apie Lietuvą“ (1961, pagal S. Santvaro žodžius), „Kantata lietuviškam žodžiui“ (1975, pagal B. Brazdžionio žodžius), oratoriją „Giesmė apie Gediminą“ (1962, pagal B. Sruogos žodžius), 3 mišias mišriam chorui a cappella, 4 styginių kvartetus, 2 kvintetus, 2 kvartetus pušiamiesiems, 3 įvairios sudėties instrumentinius trio (1959 m. Bruklino muzikos draugijos bibliotekos premijuotas trio smuikui, klarnetui ir valtornai), 3 sonatas smuikui ir fortepijonui, kūrinių fortepijonui, smuikui, vargonams, solo ir choro dainų, giesmių. Ankstyvojoje kūryboje tęsė lietuvių muzikos pirmtakų (ypač J. Gruodžio) tradicijas, vėlesnėje instrumentinėje muzikoje ryšku V. Europos moderniųjų stilistinių krypčių bruožai (politonalumas, atonalumas, serijinė technika, sluoksninė faktūra, polifoninių formų gausa, tembrų personifikacijos), vokalinėje muzikoje vyrauja lietuvių romantizmo stilistika.“ (V. Landsbergis, D. Palionytė, Visuotinė lietuvių enciklopedija, sud. A. Žilius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 6, p. 321).