Ernestas Galvanauskas

Vardas Ernestas
Pavardė Galvanauskas
Profesija inžinierius, valstybės veikėjas, politikos veikėjas
Gimimo data 1882-11-20

Išsami biografija

Lietuvos inžinierius, valstybės ir politikos veikėjas, diplomatas. 1902–1907 m. Sankt Peterburge studijavo Kasybos institute. 1902–1903 m. Lietuvos demokratų partijos narys. 1905 m. Šiaurės Lietuvoje kūrė Lietuvos valstiečių sąjungos būrelius. Didžiojo Vilniaus seimo (1905) atstovas. Už dalyvavimą 1905  m. revoliuciniuose įvykiuose 1906 m. suimtas ir kalintas. 1908 m. išvyko į Belgiją. Lježe 1912 m. baigė Technikos universitetą, 1913 m. – Elektrotechnikos institutą. 1913–1914 m. dirbo tiesiant geležinkelius Serbijoje. 1918 m. Paryžiuje su kitais įkūrė Lietuvių informacijos biurą. Nuo 1919 m. Lietuvos delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje sekretorius ir reikalų vedėjas, taip pat vadovavo Lietuvos delegacijai Europos socialistų suvažiavime Liucernoje. 1919–1920 m. ir 1922–1924 m. Lietuvos ministras pirmininkas, kartu – 1919–1920 m. finansų, prekybos ir pramonės ministras; 1923 m. gudų reikalų ministras, 1922–1924 m. – užsienio reikalų ministras. 1920 m. –1922 m. buvo finansų, prekybos ir pramonės ministras, laikinasis susisiekimo ministras. Būdamas vyriausybės vadovu ir ministru, E. Galvanauskas prisidėjo prie Lietuvos ūkio pagrindų kūrimo, finansų tvarkymo ir lito įvedimo, padėjo organizuoti bermontininkų sutriuškinimą, Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos Respublikos. 1924–1927 m. Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Londone. 1927–1929 m. Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas, vėliau verslininkas, 1934–1939 m. Prekybos instituto rektorius. 1939–1940 m. vadinamosios Bendro darbo vyriausybės finansų, prekybos ir pramonės ministras. SSRS 1940 m. birželį okupavus Lietuvą kurį laiką vadinamosios Liaudies vyriausybės finansų ministras, laikinasis susisiekimo ministras. Atleistas už nelojalumą. 1940 m. rugpjūtį nelegaliai pasitraukė į Vokietijos valdomą Klaipėdos kraštą. 1941–1945 m. policijos prižiūrimas gyveno Berlyne, vėliau persikėlė į Prancūziją, kurį laiką gyveno Madagaskare. Knygos: „Valstija ir mokesčiai“ (1909), „Lenkija ir Lietuva“ (Pologne et Lithuanie 1923), „Uostų ūkis“ (2 t. 1936–1937), „Bendrasis įmonių ūkio mokslas“ (3 t. 1937–1938).

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 6.