Birutė Elena Pajarskienė

Vardas Birutė Elena
Pavardė Pajarskienė
Mergautinė pavardė Šniuolytė
Slapyvardis Ramunė, Ida
Profesija partizanas
Gimimo data 1931 m.

Išsami biografija

Birutė Elena Šniuolytė [Pajarskienė] (Vincento dukra) gyveno Mažuolių kaime. Buvo Žalgirio būrio partizanė, slapyvardžiai – Ramunė ir Ida. 1949 m. lapkričio 1 d. žuvo kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko 3-ojo bataliono kareivių pajėgomis ir MGB mokyklų kursantų pajėgomis. Po kelias valandas trukusių atkaklių kautynių, baigiantis šoviniams, nenorėdami pasiduoti gyvi, Algimanto štabo bunkeryje susisprogdino visi jame buvę partizanai: Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus-Montė, Algimanto apygardos štabo Jauniaus būrio vadas Julijonas Burneika-Tardytojas, Algimanto apygardos štabo viršininkas Albinas Pajarskas-Bebas, buvusio Kęstučio apygardos vado Henriko Danilevičiaus adjutantas Juozas Leškys-Algis, Algimanto apygardos vado adjutantas Aleksas Matelis-Audenis, Žalgirio būrio partizanė Stasė Vigėlytė-Živilė, Žalgirio būrio partizanė Birutė Elena Šniuolytė Pajarskienė-Ida. Kautynės truko iki pavakarių, temo, todėl žuvusiųjų palaikai buvo palikti vietoje. Tą pačią naktį partizanų artimieji juos slapta palaidojo Adomynės kaimo kapinėse.

1998 m. lapkričio 18 d. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija jai suteikė kario savanorio statusą (po mirties).

Partizaniniame judėjime dalyvavo ir kiti šeimos nariai. Tėvas Vincentas Šniuolis buvo Žaliosios rinktinės partizanų ryšininkas. Jį 1945 m. birželio 28 d. netoli namų nužudė enkavėdistai. Brolis Vytautas Jonas (g. 1924 m.) buvo Prisikėlimo apygardos partizanų štabo viršininkas, slapyvardžiai – Svajūnas, Vytenis. Žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Užpelkių miške įrengtoje partizanų stovykloje, Grinkiškio valsčiuje, Radviliškio apskr. per kautynes su MGB kariuomenės kareiviais. Brolis Viktoras (g. 1925 m.) partizanu tapo 1945 m. Slapyvardžiai – Vytvytis, Girėnas, Vaidevutis, Linas. 1947 m. balandžio 10 d. paskirtas Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Užpalis adjutantu. Vienas iš Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo, vykusio 1949 vasario 2–22 d. Mėnaičiuose, organizatorių, apsaugos vadas, ėjo intendanto pareigas. 1949–1950 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Visuomeninės dalies viršininko Juozo Šibailos-Merainis adjutantas. 1952–1953 m. – Povilo Lukšio rinktinės vadas. 1953 m. kovo 13 d. suimtas. Nuteistas 25 metams kalėti lageryje, dėl sveikatos paleistas anksčiau laiko. Grįžo į Lietuvą.

Apdovanojimai

Kiti apdovanojimai 1998 m. lapkričio 18 d. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos suteiktas kario savanorio statusas (po mirties).

Šaltiniai

Lietuvos gyventojų genocidas, Lietuva: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2014, t. 4: 1949, N–Ž.
Karys, red. Varanavičius D., Vilnius: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.