Antanas Dambrauskas

Vardas Antanas
Pavardė Dambrauskas
Profesija vertėjas, pedagogas
Gimimo data 1911-02-10

Išsami biografija

Vertėjas, memuaristas. Gimė 1911 m. vasario 10 d. Norkūnuose (Rokiškio r.), mirė 1995 m. lapkričio 21 d. Druskininkuose.

Vytauto Didžiojo universitete 1936 m. baigė antikinės filologijos studijas.
Mokytojavo Kauno III gimnazijoje, dėstė lotynų kalbą kunigų seminarijoje.
1945 m. suimtas ir nuteistas 10 m. Olžeraso lageryje 1954–1955 m. kartu su Antanu Miškiniu ir A. Kučingiu parašė konformizmą smerkiančius laiškus – pamfletus, adresuotus Antanui Vienuoliui ir Vincui Mykolaičiui-Putinui.
Grįžęs į Lietuvą 1956–1976 m. dirbo Druskininkų vaikų sanatorijoje, nuolat stebimas ir persekiojamas dėl bažnyčios lankymo.
Puikiai mokėdamas graikų ir lotynų kalbas, ėmėsi versti antikinę literatūrą, tapo žymiausiu jos vertėju Lietuvoje.
Išvertė Vergilijaus „Eneidą“ (1967), „Bukolikas“, „Georgikas“ (1971), Ovidijaus „Metamorfozes“ (1979), Homero „Odisėją“ (1979), „Iliadą“ (1982), Plauto komedijas „Karys pagyrūnas“ (1970), „Vergas apgavikas“ (1970), taip pat Aristofano, Teokrito komedijas ir visą Sofoklio tragedijų ciklą (1974, 1984).
Savo vertimais įtvirtino lietuvišką antikinės literatūros stilistikos modelį, išsaugodamas liaudies kalba grindžiamą sodrų vaizdingumą, sklandžią išsišakojusių periodų tėkmę, retorinį sudurtinių epitetų puošnumą, sakralinio iškilmingumo tonacijas ir hegzametro dinamiškumą, kaitaliojant triskiemenes ir dviskiemenes pėdas, kaip ir Kristijono Donelaičio „Metuose“. Paskutinis stambus jo vertimas – Senasis Testamentas. Išleido dvasine stiprybe ir krikščionišku gerumu alsuojančią atsiminimų knygą „Viskas praeina“ (1991), kurioje ryškiai aprašė savo susitikimus ir pokalbius Sibiro lageriuose su Petru Klimu, Antanu Miškiniu, A. Kučingiu, J. Gražuliu ir kt.

Šaltiniai

Lietuvių literatūros enciklopedija, http://www.literatura.lt/.