Žygimanto Vazos portretas

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas grafika 
Sritys profesionalioji dailė (grafika)
Pirminės apskaitos numeris LDKVR GEK 1617
Inventorinis numeris LDKVR VR 1064
Matmenys aukštis – 22,8 cm
plotis – 18,9 cm
Medžiagos popierius 
Atlikimo, pagaminimo technika vario raižinys 
Autentiškumas originalas 
Autorius (-iai)
Sukūrimo data 1628 m.
Sukūrimo vieta Vokietija
Sukūrimo stilius ir periodas barokas (Europoje) 
Daugiau informacijos

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Grafikos darbe pavaizduotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Vaza (1587–1632) – Švedijos karaliaus Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitės sūnus, Vazų dinastijos pradininkas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1587 m. išrinktas Lenkijos karaliumi, 1588 m. pripažintas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Mirus Jonui III, 1592 m. karūnuotas Švedijos karaliumi. Buvo vedęs du kartus. Pirmąja žmona tapo Ona Habsburgaitė, po jos mirties vedė jos seserį Konstanciją. Jo valdymo laikotarpiu, 1596 m., pasirašyta Lietuvos Brastos bažnytinė unija – Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių susitaikymo aktas, 1602 m. šventuoju paskelbtas karalaitis Kazimieras, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio sūnus. Buvo įsivėlęs į ne vieną konfliktą: siekis įvesti absoliutinės monarchijos valdymo principą sukėlė 1606 m. maištą. Jį numalšinus valdovas buvo priverstas atsisakyti savo planų. Norėdamas atgauti 1599 m. prarastą karūną, Abiejų Tautų Respubliką įvėlė į karą su Švedija. Kariaudama Respublika 1600–1629 m. prarado didelę dalį Livonijos. Žygimantas Vaza norėjo didinti savo įtaką Rusijoje (1609, 1617–1618). 1611 m. iš Maskvos atkovojo Smolenską, tęsė kovas su Turkija. Dėl savo būdo, absoliutizmo siekių ir katalikiškojo radikalumo nebuvo mėgstamas dalies Respublikos politinės tautos atstovų. Pradėjo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų remontą ir rekonstrukciją šiaurietiškojo manierizmo ir ankstyvojo italų baroko stiliumi, inicijavo Šv. Kazimiero koplyčios prie Vilniaus katedros statybą. Vilniuje lankėsi retokai, savo pagrindinę rezidenciją iš Krokuvos perkėlė į Varšuvą.

Biustinis Žygimanto Vazos atvaizdas įkomponuotas į ovalą. Valdovas pavaizduotas pasisukęs trimis ketvirčiais į kairę pusę, su plokštinias šarvais. Per kairį petį perjuosta draperija, ant krūtinės kabantis Aukso Vilnos ordinas perteikia valdovo karvedžio įvaizdį.

 

 

Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Žygimanto Vazos portretas daugiau informacijos...

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Dalius Avižinis