Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Aleksandras Jogailaitis

    Aleksandras Jogailaitis

    Maurycy Drużyna, Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis (1460–1506) – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1492) ir Lenkijos karalius (nuo 1501). Dėl LDK rytinių žemių kariavo su Rusija. 1496 m. vedė Maskvos kunigaikščio Ivano III dukrą Eleną. Gyveno daugiausia Vilniuje, čia pasistatė nuolatinę rezidenciją. 1503 m. jo įsakymu pradėta statyti gynybinė Vilniaus siena. 1501 m. į Vilnių pakvietė vienuolius dominikonus.
    Portretą XIX a. nutapė Mauricijus Družinas pagal Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje esantį visafigūrį XVIII a. tapytą Aleksandro Jogailaičio atvaizdą. Valdovas vaizduojamas iki klubų, trimis ketvirčiais pasisukęs į kairę. Vilki šarvais, pečius gaubia raudona šermuonėlių mantija, ant galvos – karūna. Viršuje kairėje užrašas: „Aleksander / Jagielonczyk / Król Polski/ W. X. Litt.“.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Ignas Kalinovskis (? – po 1782)

    Ignas Kalinovskis (? – po 1782)

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Rudame lygiame fone – trimis ketvirčiais dešinėn pasisukusio pliko vyro portretas. Ovalus veidas, akys rudos, didelės, nedidelė kumpa nosis, riesti žili ūsiukai, siauros, smarkiai sučiauptos lūpos. Apsirengęs rusvais šarvais, ant pečių – kailiu apsiūtas rausvas apsiaustas, priekyje susegtas puošnia sagtimi. Prie kaklo – siaura balta apykaklė.

  • Trakų Dievo Motina

    Trakų Dievo Motina

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas
  • Šv. Viktoras Kankinys

    Šv. Viktoras Kankinys

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas
  • Švenčiausioji Jėzaus Širdis

    Švenčiausioji Jėzaus Širdis

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas
  • Jonas Jelenskis

    Jonas Jelenskis

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas
  • Povilas Jelenskis

    Povilas Jelenskis

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Povilas Jelenskis – Mozyriaus pavieto žemės teismo teisėjo Jono Jelenskio († iki 1693) tėvas, Antano Jelenskio senelis. LDK kariuomenės karininkas, karų su Maskva ir Švedija dalyvis. Už nuopelnus valstybei 1643 m. jam ir jo palikuonims patvirtinta bajorystė.
    Portretuojamasis vaizduojamas su šarvais. Jis trimis ketvirčiais pasisukęs į kairę, kaire ranka laiko ornamentuotą kardo rankeną. Dešinę ranką dengia raudona skraistė. Fonas bedaiktis, tamsiai rudas. Kairėje viršuje įkomponuotas Jelenskių herbas, dešinėje – užrašas: „Paweł Jeleński Het . Polny W: X: L: Żył za czasów Zygmunta III y Władysława IV Mial żoną Olizowną Zub c Syna Jana Jeleńskiego Sądziego Ziemskie. Mozyr“.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Samuelis Jelenskis

    Samuelis Jelenskis

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas
  • Šv. Bernardo Klerviečio regėjimas

    Šv. Bernardo Klerviečio regėjimas

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas
    Paveiksle vaizduojamas Bažnyčios mokytojo ir teologo, cistersų vienuolio šv. Bernardo Klerviečio (1090–1153) regėjimas. Pasak legendos, kartą karštai besimelsdamas prieš krucifiksą šventasis išvydo, kaip Jėzus nuo kryžiaus pasilenkė ir jį apkabino. Šis regėjimas, vienas iš dažniausiai vaizduojamų šv. Bernardo Klerviečio gyvenimo epizodų, perteikia dvasinę šventojo vienybę su kenčiančiu Kristumi. Jaunas, baltu cistersų abitu vilkintis šv. Bernardas vaizduojamas klūpantis ant pakylos. Jis trimis ketvirčiais pasisukęs į kairę, veidas pasuktas profiliu, dešinė ranka priglausta prie krūtinės, kairė nuleista ir ištiesta į šalį. Viršuje paveikslo kairėje pusėje matyti krucifiksas, Jėzus nuo kryžiaus tiesia ranką šventojo link, norėdamas jį apkabinti. Apačioje kairėje nutapytas ant pakylos sėdintis angeliukas, laikantis pastoralą (šventasis buvo Klervo vienuolyno abatas). Viršuje dešinėje, mėlynos draperijos fone, pavaizduotos dvi angeliukų galvutės. Visos kompozicijos pagrindą sudaro dvi susikertančios įstrižainės: viena jungia krucifikso Jėzų ir šv. Bernardo Klerviečio figūrą, kita – pastoralą laikantį angeliuką ir angeliukų galvutes viršuje. Vengta ryškesnių spalvų, šviesos ir šešėlių kontrastų – vyrauja pasteliniai pilkšvi, rusvi tonai. Paveikslas yra rokoko dailei būdingo banguoto silueto, su auksuotais ir sidabruotais rėmais, puoštais rokailės motyvais.

    Aprašė Dalia Tarandaitė
  • Šv. Didakas

    Šv. Didakas

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Šv. Didakas (1400–1463) – pranciškonų observantų vienuolis, kilęs iš Ispanijos. Kanonizuotas 1588 m.
    Pusės figūros atvaizdas įkomponuotas į apskritimą. Šv. Didakas vilki rudą pranciškonų abitą, sujuosta balta virve. Dešinė šventojo ranka priglausta prie krūtinės, kairėje rankoje – kryžius. Akys pakeltos į dangų. Fonas tamsiai rudas. Po apskritimu su šventojo atvaizdu įkomponuotas šviesesnės rusvos spalvos barokinis kartušas su užrašu: S. DIDACUS, virš apskritimo šviesos properšoje pavaizduotas spindintis trikampis su trimis liepsnelėmis viduje (Švenčiausios Trejybės simbolis).
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Šv. Barbora

    Šv. Barbora

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Ovalo formos drobėje šv. Barbora pavaizduota iki pusės. Dešinėje rankoje ji laiko kalaviją, kuriuo buvo nukirsdinta, kairėje – palmės šakelę, simbolizuojančią kankinystę ir pergalę prieš mirtį. Plaukus puošia diadema ir perlai. Žvilgsnis nukreiptas žemyn, dešinės rankos delnas atgręžtas į žiūrovą, kairė ranka priglausta prie krūtinės – poza perteikia šventosios atsidavimą ir klusnumą Dievo valiai. Dešinėje fone pavaizduotos dvi angeliukų galvutės debesyse ir bokštas su trimis langais (pasak Aukso legendos, tėvas, sužinojęs, kad duktė esanti krikščionė, uždaręs ją bokšte ir marinęs badu, reikalaudamas, kad ji atsisakytų tikėjimo). Angeliukas kairėje rankose laiko taurę ir žvelgia į jos vidų, rodydamas pirštu. Taurė su Ostija šv. Kotrynos ikonografijoje simbolizuoja paskutinį patepimą (tikėta, kad šventoji apsaugo nuo staigios mirties žaibo ir audros metu).
    Piešinys taisyklingas, koloritas šiltų auksinių, rausvų ir rusvų tonų, formos modeliuotos kontrastinga šviesokaita, kontūrai minkšti, tamsiose vietose išnykstantys. Paveikslas skirtas altoriaus antrajam tarpsniui, nutapytas atsižvelgiant į tai, kad kabės aukštai. Jis yra tokio paties formato, panašios kompozicijos bei stilistikos kaip ir drobė, vaizduojanti šv. Apaštalą Judą Tadą (T 894), tikriausiai sukurtas to paties dailininko.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Angeliuko galva tarp debesų

    Angeliuko galva tarp debesų

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 11