Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Ernst Albert Fischer-Cörlin
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Diana ir Panas

    Diana ir Panas, XIX a. III treč. – XX a. I treč.

    Ernst Albert Fischer-Cörlin

    Paveikslo dešiniajame krašte, po ūksmingu medžiu, visu ūgiu pavaizduota nuoga juodaplaukė moteris su lanku dešinėje rankoje. Per sulenktą ranką permesta ilga pilkšva draperija. Galva pasukta profiliu. Pro kairįjį kraštą girios link vingiuoja sraunus akmeningas upelis. Prie jo atsirėmęs į medį tupi faunas, grojantis lūpine armonikėle.

  • Martynas Yčas

    Martynas Yčas, 1913 m.

    Ernst Albert Fischer-Cörlin

    Portretinė fotografija. Martynas Yčas. Nuotrauką dedikuoja Z. K. Šlegeriams.

    Martynas Yčas gimė 1885 m. lapkričio 13 d. Biržų raj. Šimpeliškiuose. 1906 m. Martynas Yčas, baigęs Pernavos gimnazijos šešias klases, išvyko į Tomską pas brolį Joną. Čia jis metus mokėsi privačiai ir 1907 m. išlai kë abitūros egzaminus. Tais pačiais metais M. Yčas Tomsko universitete pradėjo studijuoti teisę.

    1911 m. Martynas Yčas baigė studijas. Jo diplominis darbas „Evangelikų bendruomenės atsiradimas ir or ganizacija Lietuvoje ir kunigo padėtis joje” buvo įvertintas aukso medaliu.1912 m. spalį Martynas Yčas, jau žinomas visuomenės veikėjas, išrenkamas Rusijos IV valstybės dūmos Kauno gubernijos atstovu.

    Lietuvos atgimimui itin reikšmingos buvo Martyno Yčo kelionės. 1916 m. gegužę ir birželį su valsty bės dūmos delegacija į Europos valstybių sostines bei vizitai pas aukščiausiojo rango valstybių bei vy riausybių vadovus: Didžiosios Britanijos karalių Jurgį V, Prancūzijos prezidentą Raimoną Puankarė, Belgijos karalių Albertą I, Italijos karalienę Eleną bei ministrą pirmininką Orlandą. Prisistatyda mas „Lietuvos delegatu”, M. Yčas tarp aukštųjų šeimininkų, politikų bei diplomatų garsino Lietuvos vardą, rengė dirvą jos nepriklausomybei.

    Prasidėjus Pasauliniam karui, Martynas Yčas, naudo damasis valstybės dūmos atstovo statusu, 1914 m. lapkričio 21 d. Vilniuje įkūrė Lietuvių draugiją nukentėjusiems dėl karo šelpti, buvo išrinktas jos Centro komiteto pirmininku.

    M. Yčo vadovaujama Lietuvių draugija nukentėju siems dė karo šelpti tapo reikšminga politine, mo
    raline ir materiali ne atrama lietuviams kovojant už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą Per draugijos skyrius bei jos atstovus užsienyje M. Yčas 1915–1917 m. surengė tris politines lietuvių konferencijas (Stokholme, Lozanoje, vėl Stokholme), kuriose įvairiais aspektais buvo diskutuojami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimai.

    1919 m. kovo 7 d. Martynas Yčas tapo Lietuvos de legacijos Paryžiaus taikos konferencijoje nariu, bu vo išrinktas delegacijos pirmininko Augustino Vol demaro pavaduotoju. Kartu su Ernestu Galvanaus ku, Petru Klimu, Bronium Balučiu ir kitais delega cijos nariais M. Yčas gynė Lietuvos teisę į savaran kišką gyvenimą, atliko didelę parengiamąjį darbą, kad būtų pripažinta jos nepriklausomybė. Kartu M. Yčas ėjo vyriausybės finansų įgaliotinio pareigas ir sėk mingai vedė derybas dėl paskolų Lietuvai bei reikalingiausių prekių gavimo.

    M. Yčas buvo vienas žymiausių Lietuvos verslininkų. Nuo 1920 metų jis sukūrė šias akcines pramonės ir prekybos bendroves: „Lietuvos garlaivius”, „Eglyną” (miškams eksploatuoti), „Ringuvą” (aliejui spausti), „Patrimpą” (žemës ūkio produktų perdirbimo ir veislinių gyvulių auginimo), „Butą” (Kau no miesto statyboms plėsti), „Dubysą” (importo ir eksporto), „Nemuną” (ketaus liejinių ir mašinų ga mybos), verpimo ir audimo fabriką Panevėžyje.  Didesnė dalis M. Yčo sukurtų bendrovių neišplėtojo veiklos, nes neatlaikė rinkos konkurencijos.

    Traukdamasis nuo tarybinės okupaci jos, M. Yčas su šei ma 1940 m. birželio 25 d. emigravo į vakarus, tikėdamasis netrukus pasiekti Amerikos krantus. Tačiau kelionė karo metais buvo ilga ir sunki: per Vokietiją, Portugaliją, Braziliją. Rio de Žaneire M. Yčą ištiko stiprus širdies priepuolis. Eida mas 56 metus, Martynas Yčas 1941 m. balandžio 5 d. mirė.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 2
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 1