Paieškos kriterijai:

  • Objektai, susiję su asmeniu: Laurynas Gucevičius
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Vilniaus rotušės vaizdas iš Vokiečių gatvės (šoninis(vakarinis) fasadas)

    Vilniaus rotušės vaizdas iš Vokiečių gatvės (šoninis(vakarinis) fasadas), 1785–1786 m.

    Laurynas Gucevičius

    1781 m., sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785-1786 m. architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, "T" raidės konfigūracijos pastatai. Ilgesnįjį pastato sparną turėjo juosti toskaninė kolonada, priekinį fasadą bei abiejų trumpesniųjų rotušės sparnų fasadus turėjo puošti toskaniniai portikai, vainikuoti trikampiais frontonais. Galiniame fasade būtų pristatytas aukštas toskaninės kolonos formos bokštas su laikrodžiu ir karaliaus Stanislovo Augusto figūra. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką pagrindiniame fasade. Šiame brėžinyje - trečiojo Vilniaus rotušės varianto šoninis (vakarinis) fasadas su dorėninių kolonų portiku kairėje. Stogas remiasi į platų antablementą, kurio karnizą puošti stambiais modiljonais. Pirmame aukšte įkomponuotos šešios durų angos, kurių dvi - nežymiai platesnės. Antrame aukšte šeši langai su apvadais ir tiesiais sandrikais. Pastato išorė santūri, griežta.

     

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vilniaus rotušės galinis fasadas

    Vilniaus rotušės galinis fasadas, 1785–1786 m.

    Laurynas Gucevičius

    1781 m., sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785-1786 m. architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, "T" raidės konfigūracijos pastatai. Ilgesnįjį pastato sparną turėjo juosti toskaninė kolonada, priekinį fasadą bei abiejų trumpesniųjų rotušės sparnų fasadus turėjo puošti toskaniniai portikai, vainikuoti trikampiais frontonais. Galiniame fasade būtų pristatytas aukštas toskaninės kolonos formos bokštas su laikrodžiu ir karaliaus Stanislovo Augusto figūra. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką pagrindiniame fasade. Šiame brėžinyje - trečiojo Vilniaus rotušės varianto galinis fasadas - santūrus, kompaktiško tūrio, užbaigtas trikampiu smailėjančiu stogu. Plataus antablemento karnizą puošia stambūs modiljonai. Pirmame aukšte tolygai įkomponuotos penkios durų angos, antrame aukšte - penki langai. Durys ir langai dekoruoti apvadais ir tiesiais sandrikais.

     

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vilniaus rotušės skersinis (galinis) pjūvis

    Vilniaus rotušės skersinis (galinis) pjūvis, 1785–1786 m.

    Laurynas Gucevičius

    1781 m., sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785-1786 m. architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, "T" raidės konfigūracijos pastatai. Ilgesnįjį pastato sparną turėjo juosti toskaninė kolonada, priekinį fasadą bei abiejų trumpesniųjų rotušės sparnų fasadus turėjo puošti toskaniniai portikai, vainikuoti trikampiais frontonais. Galiniame fasade būtų pristatytas aukštas toskaninės kolonos formos bokštas su laikrodžiu ir karaliaus Stanislovo Augusto figūra. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką pagrindiniame fasade. Šiame brėžinyje - trečiojo Vilniaus rotušės varianto skersinis (galinis) pjūvis. Jame matomi du rotušės aukštai bei jų perdengimai. Iš antrojo aukšto patalpų keturiomis jonėninio orderio kolonomis išsiskiria vidurinė (vaito) salė. Salių durų puošyba - kuklūs klasicistiniai apvadai bei tiesūs sandrikai.

     

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis metopos piešinys vaizduoja du sukryžiuotus gausybės ragus, kupinus vaisių, sujungtus lauro lapų girlianda. Vaisių pripildytas gausybės ragas – tai sėkmės, gerovės simbolis.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis komplikuotos kompozicijos metopos piešinys vaizduoja tarpusavyje susijungusius, su augaliniais bei stilizuotų žalčių motyvais persipynusius meno atributus: knygą, lyrą, trimitą, dūdelę, dailininko paletę su teptukais ir kt.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje už asimetriško skydo, apipinto vingriu lauro lapų vainiku, kryžiuojasi kalavijas ir alebarda.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingos detalės: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis metopos piešinys vaizduoja už dekoratyvaus skydo sukryžiuotus karo atributus: vėliavas, trimitus bei lauro lapų vainiku puoštą alebardą. Viršutinėje dalyje (už skydo) į vientisą reginį įjungti dekoratyvūs apibendrinto piešinio augaliniai motyvai.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis metopos piešinys neišbaigtas, fragmentiškai vaizduoja stilizuotą erelį ir alebardą.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis neišbaigtas metopos piešinys vaizduoja dviejų augalinių motyvų fragmentus.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje už elipsės pavidalo medaliono su apibendrintu žmogaus veido piešiniu kryžiuojasi du trimitai, apipinti stilizuotais ąžuolo lapais.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje už apskrito neišbaigto piešinio medaljono kryžiuojami karo atributai – vėliavos ir strėlės bei plunksna puoštas šalmas.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje vaizduojami už įmantraus skydo sukryžiuoti kardas ir alebarda.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 6