Paieškos kriterijai:

  • Objektai, susiję su asmeniu: Laurynas Gucevičius
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje iš už apskrito medaljono su apibendrintu žmogaus veido piešiniu sklinda stilizuoti spinduliai.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje vaizduojamos karališkos regalijos: karūna, skeptras ir atversta knyga su dviem apskritais antspaudais.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje vaizduojamos dvi sukryžiuotos, žiedu sutvirtintos palmės šakelės.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje vaizduojamas dvistiebis burinis laivas.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis metopos piešinys vaizduoja priešais nulaužtą medžio kamieną įkomponuotą sėdinčią paslaptingą apnuogintą figūrą su ilga uodega ir kojų nagais, galvą apsisiautusia skraiste.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje vaizduojamas vingrus stilizuotas akanto lapų motyvas.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje vaizduojamas sukryžiuotų artilerijos pabūklų motyvas, apjungtas per žiedą perverta juosta su varpeliu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje vaizduojami vešlūs lapai ir kalavijas, pridengti skydu su pusapvalių žvynų dekoru.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis metopos piešinys vaizduoja dvi ovaliai išlenktas, apačioje susipynusias stilizuoto augalo šakeles.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje už elipsės pavidalo medaljono kryžiuojasi du trimitai ir kiti nedetalizuoti, apibendrinto piešinio objektai.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vilniaus rotušės išilginis pjūvis

    Vilniaus rotušės išilginis pjūvis, 1785–1786 m.

    Laurynas Gucevičius

    1781 m., sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785-1786 m. architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, "T" raidės konfigūracijos pastatai. Ilgesnįjį pastato sparną turėjo juosti toskaninė kolonada, priekinį fasadą bei abiejų trumpesniųjų rotušės sparnų fasadus turėjo puošti toskaniniai portikai, vainikuoti trikampiais frontonais. Galiniame fasade būtų pristatytas aukštas toskaninės kolonos formos bokštas su laikrodžiu ir karaliaus Stanislovo Augusto figūra. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką pagrindiniame fasade. Šiame brėžinyje - trečiojo Vilniaus rotušės varianto išilginis pjūvis su dorėnine kolona kairėje. Išryškinti aukštų ir stogo perdengimai, akcentuotos dorėninio orderio kolonos antrojo aukšto salėje. Puošnesniu dekoru su skulptūriniais reljefais išsiskiria antrojo aukšto salės durų anga.

     

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 6