Paieškos kriterijai:

  • Objektai, susiję su asmeniu: Laurynas Gucevičius
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Vilniaus rotušės išilginis pjūvis

    Vilniaus rotušės išilginis pjūvis, 1785–1786 m.

    Laurynas Gucevičius

    1781 m., sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785-1786 m. architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, "T" raidės konfigūracijos pastatai. Ilgesnįjį pastato sparną turėjo juosti toskaninė kolonada, priekinį fasadą bei abiejų trumpesniųjų rotušės sparnų fasadus turėjo puošti toskaniniai portikai, vainikuoti trikampiais frontonais. Galiniame fasade būtų pristatytas aukštas toskaninės kolonos formos bokštas su laikrodžiu ir karaliaus Stanislovo Augusto figūra. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką pagrindiniame fasade. Šiame brėžinyje - trečiojo Vilniaus rotušės varianto išilginis pjūvis su dorėnine kolona kairėje. Išryškinti aukštų ir stogo perdengimai, akcentuotos dorėninio orderio kolonos antrojo aukšto salėje. Puošnesniu dekoru su skulptūriniais reljefais išsiskiria antrojo aukšto salės durų anga.

     

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vilniaus rotušės vaizdas iš Vokiečių gatvės (šoninis(vakarinis) fasadas)

    Vilniaus rotušės vaizdas iš Vokiečių gatvės (šoninis(vakarinis) fasadas), 1785–1786 m.

    Laurynas Gucevičius

    1781 m., sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785-1786 m. architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, "T" raidės konfigūracijos pastatai. Ilgesnįjį pastato sparną turėjo juosti toskaninė kolonada, priekinį fasadą bei abiejų trumpesniųjų rotušės sparnų fasadus turėjo puošti toskaniniai portikai, vainikuoti trikampiais frontonais. Galiniame fasade būtų pristatytas aukštas toskaninės kolonos formos bokštas su laikrodžiu ir karaliaus Stanislovo Augusto figūra. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką pagrindiniame fasade. Šiame brėžinyje - trečiojo Vilniaus rotušės varianto šoninis (vakarinis) fasadas su dorėninių kolonų portiku kairėje. Stogas remiasi į platų antablementą, kurio karnizą puošti stambiais modiljonais. Pirmame aukšte įkomponuotos šešios durų angos, kurių dvi - nežymiai platesnės. Antrame aukšte šeši langai su apvadais ir tiesiais sandrikais. Pastato išorė santūri, griežta.

     

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vilniaus rotušės galinis fasadas

    Vilniaus rotušės galinis fasadas, 1785–1786 m.

    Laurynas Gucevičius

    1781 m., sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785-1786 m. architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, "T" raidės konfigūracijos pastatai. Ilgesnįjį pastato sparną turėjo juosti toskaninė kolonada, priekinį fasadą bei abiejų trumpesniųjų rotušės sparnų fasadus turėjo puošti toskaniniai portikai, vainikuoti trikampiais frontonais. Galiniame fasade būtų pristatytas aukštas toskaninės kolonos formos bokštas su laikrodžiu ir karaliaus Stanislovo Augusto figūra. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką pagrindiniame fasade. Šiame brėžinyje - trečiojo Vilniaus rotušės varianto galinis fasadas - santūrus, kompaktiško tūrio, užbaigtas trikampiu smailėjančiu stogu. Plataus antablemento karnizą puošia stambūs modiljonai. Pirmame aukšte tolygai įkomponuotos penkios durų angos, antrame aukšte - penki langai. Durys ir langai dekoruoti apvadais ir tiesiais sandrikais.

     

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vilniaus rotušės skersinis (galinis) pjūvis

    Vilniaus rotušės skersinis (galinis) pjūvis, 1785–1786 m.

    Laurynas Gucevičius

    1781 m., sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785-1786 m. architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, "T" raidės konfigūracijos pastatai. Ilgesnįjį pastato sparną turėjo juosti toskaninė kolonada, priekinį fasadą bei abiejų trumpesniųjų rotušės sparnų fasadus turėjo puošti toskaniniai portikai, vainikuoti trikampiais frontonais. Galiniame fasade būtų pristatytas aukštas toskaninės kolonos formos bokštas su laikrodžiu ir karaliaus Stanislovo Augusto figūra. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką pagrindiniame fasade. Šiame brėžinyje - trečiojo Vilniaus rotušės varianto skersinis (galinis) pjūvis. Jame matomi du rotušės aukštai bei jų perdengimai. Iš antrojo aukšto patalpų keturiomis jonėninio orderio kolonomis išsiskiria vidurinė (vaito) salė. Salių durų puošyba - kuklūs klasicistiniai apvadai bei tiesūs sandrikai.

     

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis metopos piešinys vaizduoja centre įkomponuotą didelę liūto galvą su žiedu pervertais nasrais.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje vaizduojamas daugiabriaunis medaljonas su šešių vainiklapių gėlės žiedu centre.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje vaizduojama stilizuota tupinčio sparnuoto liūto figūra su moters veidu ir apnuoginta krūtine.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis neišbaigtas metopos piešinys vaizduoja kabančią stilizuotų gėlių girliandą.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje vaizduojamai du simetriškai susikryžiavę lenkti gausybės ragai, kupini vaisių ir gėlių – sėkmės, turto ir gėrybių simboliai.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis raiškus ir dekoratyvus metopos piešinys vaizduoja ant ilgo suolo sėdintį vyrą, vilkintį antikos laikų rūbais, rankose laikantį didžiulę ovalinę plokštę su joje iškaltu inkaru.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis išraiškingas metopos piešinys vaizduoja erelį, plačiai išskleidusį sparnus, naguose laikantį nedidelį vėžlį.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje vaizduojama konstrukcija, prilaikanti pusapvalį vazoną su vešlia stilizuota lapija.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 6