Paieškos kriterijai:

  • Objektai, susiję su asmeniu: Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Jėzuitas Albertas Menčinskas

    Jėzuitas Albertas Menčinskas, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Jėzuitų kankinio Alberto Menčinskio pusės figūros atvaizdas, įkomponuotas į ovalą stačiakampyje. Vaizduoja maždaug 30 metų vyrą, trimis ketvirčiais pasisukusį į kairę, dešinę ranką priglaudusį prie krūtinės, kairėje laikantį knygą, kurios viršelyje užrašas: EVANGELIVM IESV CHRISTI. Vyras tamsiais rudais plaukais, su barzdele. Vilki juodą jėzuitų sutaną. Fone vaizduojamas peizažas su dviem A. Menčinskio kankinimo scenom (dešinėje – kankinys pakabintas žemyn galva, kairėje – įkištas į presą). Dangus debesuotas, balkšvai pilkų tonų. Kairėje – spindulių apsupta jėzuitų ordino monograma. Apačioje baltoje juostoje užrašas: V. P. ALBERTVS MĘCZYNSKI Soc. IESV Polonus. FVNDATOR Collegij Cracoviensis pro Fide in Japonia Nahgasachi occisus Ao 1643 Mar. 23.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Mykolo Kazimiero Oginskio portretas

    Mykolo Kazimiero Oginskio portretas, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Mykolas Кazimieras Оginskis (1730–1800) – kunigaikštis, Trakų vaivados Juozapo sūnus. Aktyvus politikas, vienas įtakingiausių XVIII a. antrosios pusės valstybininkų. Vilniaus vaivada (nuo 1764), kandidatavęs į LLV sostą, LDK didysis etmonas (nuo 1768). 1771 m. prisidėjo prie Baro konfederacijos, vadovavo keliems mūšiams prieš Rusijos kariuomenę. Vieną jų skaudžiai pralaimėjęs, buvo priverstas pasitraukti į užsienį. Grįžęs užsiėmė įvairiapuse kultūrine ir ekonomine veikla. Žinomas kaip rašytojas ir kompozitorius. Savo dvare Slanime įkūrė teatrą, kuriame buvo rodomi operos ir baleto spektakliai, subūrė orkestrą, įsteigė spaustuvę. Jo lėšomis buvo iškastas (1783) Nemuno-Pripetės kanalas.
    Ovalo formos biustinis portretas nutapytas pagal Annos Lisiewskos (1713–1783) sukurtą visos figūros M. K. Oginskio atvaizdą. Vaizduoja jauną pailgo veido vyriškį, trimis ketvirčiais pasisukusį į kairę. Vyras su baltu peruku, ties ausimis puoštu plaukų voleliais, nugaroje surištu į kaselę. Jis vilki raudoną švarką. Per kairį petį perrišta plati mėlyna ordino juosta, prie kairio šono prisegta ordino žvaizgždė. Fonas tamsiai pilkas. Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Marija su kūdikiu ir Šv. Simonas Stokas

    Marija su kūdikiu ir Šv. Simonas Stokas, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Paveikslas vaizduoja Švč. Mergelę Mariją, įteikiančią škaplierių karmelitų vienuoliui Šv. Simonui Stokui. Marija vaizduojama kairėje, trimis ketvirčiais pasisukusi į dešinę. Su Kūdikiu Jėzumi ant kelių ji sėdi debesyse. Vilki šviesiai rausvą rūbą, galvą ir pečius dengia mėlyna skraistė, ant galvos – karūna. Jėzus sėdi ant raudonos pagalvėlės. Jis nuogas, tik klubus dengia balta draperija. Rankose laiko mažą škaplierį. Marija dešine ranka apglėbusi Jėzų, kaire laiko ilgą rudą škaplierių, kurį įteikia Šv. Simonui Stokui. Šv. Simonas Stokas pavaizduotas apatiniame dešiniajame paveikslo kampe profiliu į kairę, kiek žemiau nei Marija. Jis vilki rudą karmelitų abitą su šviesia rusvai pilka mantija. Abiem rankom jis ima Marijos įtiekiamą škaplierių. Apačioje vaizduojamos pilkai rusvų plytelių grindys su vienos pakopos laipteliu, kairėje - pilkas architektūros fragmentas. Kraštuose kompoziciją aprėmina draperijos: kairėje raudona, dešinėje žalia. Antrame plane dešinėje pro Mariją supančių debesų properšą matyti rudas architektūros fragmentas ir žydro dangaus lopinėlis.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Šv. Petras

    Šv. Petras, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Šv. Petras pavaizduotas sėdintis grotoje. Jo apranga atitinka kanoną – ant mėlynos tunikos vilki aukso spalvos apsiaustu. Priešais šventąjį ant akmens padėta atversta knyga (Evangelija), kiek žemiau – du raktai (auksinis ir sidabrinis), simbolizuojantys dangaus karalystės vartus ir šv. Petrui suteiktą nuodėmių atleidimo teisę. Antrajame plane dešinėje giedantis gaidys primena Jėzaus išsigynimo epizodą: „Tuomet jis ėmė prisiekinėti ir dievagotis: „Aš nepažįstu to žmogaus!“ Ir tuojau pragydo gaidys. Tada Petras prisiminė Jėzaus žodžius: „Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“. Jis išėjo laukan ir graudžiai pravirko“ (Mt 26, 74–75). Sunertos rankos, į viršų nukreiptas skausmingos išraiškos veidas byloja apie nuoširdžią šventojo atgailą.
    Paveikslas nutapytas profesionalaus dailininko, stilistiškai artimas Simono Čechavičiaus kūriniams. Panašios kompozicijos paveikslas „Šv. Petras“ yra buvęs Vilniaus augustinų Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (reprodukuotas Jono Kazimiero Vilčinskio Vilniaus albume, žr. Lietuvos vienuolynų dailė, p. 99, poz. II. 44).

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Šv. Barbora

    Šv. Barbora, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Ovalo formos drobėje šv. Barbora pavaizduota iki pusės. Dešinėje rankoje ji laiko kalaviją, kuriuo buvo nukirsdinta, kairėje – palmės šakelę, simbolizuojančią kankinystę ir pergalę prieš mirtį. Plaukus puošia diadema ir perlai. Žvilgsnis nukreiptas žemyn, dešinės rankos delnas atgręžtas į žiūrovą, kairė ranka priglausta prie krūtinės – poza perteikia šventosios atsidavimą ir klusnumą Dievo valiai. Dešinėje fone pavaizduotos dvi angeliukų galvutės debesyse ir bokštas su trimis langais (pasak Aukso legendos, tėvas, sužinojęs, kad duktė esanti krikščionė, uždaręs ją bokšte ir marinęs badu, reikalaudamas, kad ji atsisakytų tikėjimo). Angeliukas kairėje rankose laiko taurę ir žvelgia į jos vidų, rodydamas pirštu. Taurė su Ostija šv. Kotrynos ikonografijoje simbolizuoja paskutinį patepimą (tikėta, kad šventoji apsaugo nuo staigios mirties žaibo ir audros metu).
    Piešinys taisyklingas, koloritas šiltų auksinių, rausvų ir rusvų tonų, formos modeliuotos kontrastinga šviesokaita, kontūrai minkšti, tamsiose vietose išnykstantys. Paveikslas skirtas altoriaus antrajam tarpsniui, nutapytas atsižvelgiant į tai, kad kabės aukštai. Jis yra tokio paties formato, panašios kompozicijos bei stilistikos kaip ir drobė, vaizduojanti šv. Apaštalą Judą Tadą (T 894), tikriausiai sukurtas to paties dailininko.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Šv. Bernardo Klerviečio stebuklingas maistas

    Šv. Bernardo Klerviečio stebuklingas maistas, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Cistersų vienuolis šv. Bernardas Klervietis pavaizduotas klūpantis priešais Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu Jėzumi. Iš Marijos krūties trykšta pienas, drėkinantis šventojo lūpas. Ši šv. Bernardo Klerviečio vizija perteikia mintį, kad Marija yra ne tik Kristaus, bet ir visos žmonijos Motina. Vėlesniems paveikslo savininkams toks šv. Bernardo vaizdavimas, matyt, pasirodė nepriimtinas – Marijos krūtinė buvo pridengta draperija, paslėpusia ir krūtį laikančią dešiniąją Marijos ranką, vietoj jos buvo nutapyta į šoną ištiesta ranka. Paveikslą restauruojant užtapytas sluoksnis buvo nuimtas (neryškų ištiestos rankos siluetą dar galima įžvelgti fone).
    Šv. Bernardas pavaizduotas vilkintis baltu cistersų abitu (legenda pasakoja, kad pati Švč. Mergelė Marija prašiusi, kad cistersų vienuoliai nešiotų baltus abitus, pagerbdami jos skaistumą). Prie jo kojų sėdi du angeliukai. Vienas angeliukas laiko mitrą, dar dvi mitros padėtos ant žemės (trys mitros primena, kad šventasis tris kartus atsisakė vyskupo titulo). Antras angeliukas laiko baltą leliją – skaistumo simbolį. Prie šventojo kojų guli pastoralas (šv. Bernardas buvo Klervo vienuolyno abatas). Marija pavaizduota sėdinti debesyse. Ji vilki raudona suknele ir mėlyna skraiste. Kūdikis Jėzus nuogas, jis stovi apkabinęs Motinos kaklą, galvą glausdamas prie jos skruosto. Auksinio atspalvio danguje matyti penkios angeliukų galvutės.
    Paveikslas nutapytas ryškiomis spalvomis. Figūrų siluetai, drabužių klosčių piešinys aiškūs, kietoki. Formos skulptūriškos, modeliuotos kontrastinga šviesokaita.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Angeliuko galva tarp debesų

    Angeliuko galva tarp debesų, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas
  • Angeliukas

    Angeliukas, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas
  • Rodomi įrašai nuo 121 iki 128
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 11