Paieškos kriterijai:

  • Objektai, susiję su asmeniu: Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Stanislovas Augustas Poniatovskis

    Stanislovas Augustas Poniatovskis, XVIII a. pab.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Reprezentacinis portretas. Valdovo figūra vaizduojama iki klubų, trimis ketvirčiais pasisukusi į kairę. Jis su baltu peruku, nugaroje surištu į kasytę. Vilki juodą fraką, baltą liemenę ir baltas kelnes. Po kaklu – nedidelis nėrinių žabo, per kairį petį perjuosta mėlyna ordino juosta, krūtinę puošia ordino žvaigždė. Dar vienas ordinas kabo ant trumpesnės raudonos juostos po kaklu. Prie kairio šono prisegtas kardas. Valdovas stovi prie stalelio, dešinę ranką uždėjęs ant kėdės atlošo, kairę per alkūnę sulenktą ranką ištiesęs į priekį. Ant stalelio padėta rašalinė, plunksna ir popieriaus lapas. Fone pavaizduota baliustrada ir raudona draperija.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Vienuolis baltais rūbais

    Vienuolis baltais rūbais, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas
  • Šv. Valentinas grąžina regėjimą patricijaus dukrai

    Šv. Valentinas grąžina regėjimą patricijaus dukrai, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Paveiksle vaizduojamas šv. Valentino (m. 269) gyvenimo epizodas. Pasak legendos, imperatorius Klaudijus II, negalėdamas šv. Valentino atversti į stabmeldystę, įsakęs nuvesti jį į vieno patricijaus namus ir ten saugoti. Šv. Valentinas įėjo į patricijaus namus garsiai melsdamasis. Maldos žodžiais prasideda tekstas, įrašytas atverstoje knygoje, kurią šventasis laiko rankoje: „P. Jezu Christe któryś swiatlość na ten swiat przyniosł, i oswiecasz każdego na ten swiat przychodzącego, oświeć dom ten a wypąc z niego nieprzyacelskie ciemności, żeby cię poznali Boga prawego“ („Viešpatie Jėzau Kristau, kuris pasauliui atnešei šviesą ir apšvieti kiekvieną, kuris ateina į šį pasaulį, apšviesk šiuos namus ir išvaikyk iš jų priešo tamsybes, kad visi, kurie čia gyvena, pažintų Tave, tikrąjį Dievą“). Išgirdęs šventojo maldą, patricijus tarė: „Kadangi tu sakai, kad tavo Kristus yra tikroji šviesa, paprašyk, kad jis grąžintų akių šviesą mano aklai dukrai! Jeigu jis tai padarys, įvykdysiu visa, ką man liepsi“. Valentinas pasimeldė ir akloji mergaitė praregėjo, o patricijaus šeimos nariai ir tarnai priėmė krikščionių tikėjimą. Šiais žodžiais užbaigiamas tekstas atverstoje knygoje: „Za modlitwo swię: Walentego została oswiecona córka Asteryusza, a caly dom jego uwierzył w J. Chrystusa“ („Šv. Valentinui meldžiantis Asterijaus duktė praregėjo, o visi jo namiškiai įtikėjo Jėzų Kristų“). Išgydymo scena pavaizduota pastato su arkos pavidalo anga fone. Akloji mergaitė klūpo priešais šv. Valentiną, už jos stovi tėvai. Šventasis vilki kunigo drabužiais – balta kamža ant juodos sutanos, ant pečių – raudona stula. Kairėje rankoje jis laiko knygą, dešinę iškėlęs virš mergaitės galvos. Dešinėje, peizažo fone, pavaizduota šv. Valentino kankinystės scena (imperatoriaus Klaudijaus II įsakymu šv. Valentinas buvo nukirsdintas). Apačioje horizontalioje juostoje yra buvęs dar vienas užrašas, paaiškinantis paveikslo siužetą. Restauruojant atidengtas jo fragmentas: […] córko niewidząco którą uzdrowil […] ([…] aklą dukterį, kurią išgydė […]). Paveikslo kompozicija ir figūrų piešinys primityvokas, tačiau savaip išraiškingas. Erdvė suplokštinta, figūrų kontūrai aiškiai apibrėžti, nuspalvinti lokaliomis spalvomis. Daug dėmesio dailininkas skyrė aprangos detalėms – labai dekoratyviai pavaizdavo apykaklių raukinius, persišviečiančius kamžos nėrinius, lengvas plonų audinių draperijas. Puošni veikėjų apranga, šviesus ryškių spalvų koloritas kuria pakilią, šventišką nuotaiką.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Marija su kūdikiu

    Marija su kūdikiu, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas
    Švč. Mergelė Marija vaizduojama iki pusės. Ji sėdi dešine ranka apglėbusi Kūdikį Jėzų, kairėje laikydama skeptrą. Jėzus dešinėje rankoje laiko karališkos valdžios simbolį – mėlyną rutulį su kryželiu, kaire liečia motinos smakrą, tarsi rodytų ją žiūrovams. Ir Marijos, ir Jėzaus galvas puošia karūnos. Figūros „barokiškos“ – kresnų proporcijų, apskritaveidės. Drabužiai nutapyti šviesiais melsvais, balkšvais tonais, gausiai drapiruoti smulkiomis lanksčių linijų klostėmis. Fonas tamsus. Karūnos, skeptras ir rutulį puošiantis kryželis aukso spalvos.

    Aprašė Dalia Tarandaitė
  • Pšemislas II – Lenkijos karalius

    Pšemislas II – Lenkijos karalius, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas
  • Jeronomas Strojnovskis – Vilniaus vyskupas

    Jeronomas Strojnovskis – Vilniaus vyskupas, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas
  • Vladislovo Jogailos portretas

    Vladislovo Jogailos portretas, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Jogaila (apie 1351–1434) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1392). Penkeris metus (1377–1381) valdė kartu su Kęstučiu. Algirdo ir jo antrosios žmonos Tverės kunigaikštytės Julijonos vyriausiasis sūnus. 1386 m. priėmė Lenkijos didikų pasiūlymą apsikrikštyti (krikšto vardas – Vladislovas), vesti Jadvygą, Lenkijos karalienę, ir asmenine unija Krėvos sutartimi sujungti Lietuvą su Lenkija. Lenkijos karalius nuo 1386 m., Jogailaičių dinastijos Lenkijoje pradininkas. 1387 m. Vilniuje vadovavo rytinės Lietuvos krikštijimui, rėmė įkurtą Vilniaus vyskupiją, Lietuvos bajorams katalikams suteikė privilegijų, Vilniaus miestiečiams – savivaldos teises. Kai kurie jo veiksmai, lenkų ponams reikalaujant, sudarė prielaidas silpninti LDK savarankiškumą, bet 1392 m. karalius grąžino Vytautui visą Trakų kunigaikštystę, pavedė valdyti LDK, 1409 m. parėmė žemaičių sukilimą prieš kryžiuočius, pasiryžo lemiamam mūšiui su Kryžiuočių ordinu 1410 m., Konstanco visuotiniame Katalikų bažnyčios susirinkime (1414–1418) kovojo dėl kryžiuočių užgrobtų lietuviškų žemių, 1413 m. kartu su Vytautu dalyvavo žemaičių krikšte. Lenkijos politika Jogailos valdymo metais vertinama kaip ganėtinai pastovi, saikinga, nukreipta prieš vokiečių feodalų veržimąsi į rytus.
    Valdovas vaizduojamas iki klubų, trimis ketvirčiais pasisukęs į kairę, per alkūnes sulenktas rankas ištiesęs į priekį. Vilki ilgą raudoną rūbą ir žalsvą apsiaustą. Fonas tamsus, beveik juodas. Apačioje užrašas: – VLADISLAUS JAGIELLO | FILIUS OLGIERDI MAGNI DUCIS Lithae ANTEQUAM HEDVIGIM | REGINAM IN UXOREM DUXERIT, FIDEM ORTHODOXAM CUM | INNUMERO NUMERO HOMINUM GENTIS SUAE SUSCEPIT, | DUCATUM LIThae REGNO ADIUNXIT, CRUCIFEROS INGENTI CLADE | DEBELLAVIT ALIAQ PLURIMA COMMODA PATRIAE ATTULIT. OBIIT | IN GRODEK A. 1432. SEPULTUS CRACOVIAE. REGNAVIT ANNIS 46.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Leonas Kazimieras Sapiega

    Leonas Kazimieras Sapiega, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Kazimieras Leonas Sapiega (1609–1656) – valstybės veikėjas, mokslo ir meno mecenatas. Vilniaus vaivados ir LDK kanclerio Leono Sapiegos sūnus. 1630 m. grįžęs iš ketverius metus trukusių studijų Olandijos ir Italijos universitetuose, Slanimo paviete buvo išrinktas į Lietuvos vyriausiojo tribunolo teisėjus. Tai buvo pirmosios jo pareigos. 1632 m. Sapiega – jau didysis raštininkas, karaliaus Zigmanto Vazos pavedimu tvarkęs archyvą. Nuo 1637 m. dvaro maršalka, nuo 1645 m. – vicekancleris. Už mokytumą, karišką narsą, taktą ir svetingumą buvo valdovų didžiai vertinamas. Mokėjo ne tik kalbėti septyniomis kalbomis, bet ir kariauti – 1649 m. jo išlaikoma kariuomenė sustabdė besiveržiančius į Lietuvą kazokus dar Ukrainoje (už tai seime jam buvo viešai padėkota), kovojo ties Žvanecu ir Zborivu. Panaudodamas savo milžiniškus turtus ir aukštą padėtį, veikė valstybės labui. Prielankumą mokslui pademonstravo remdamas 1641 m. atidarytą Vilniaus universitete Teisės fakultetą, funduodamas fakulteto namų statybą (jo garbei fakultetas pavadintas Schola Sapiehana), testamentu palikdamas universitetui dar tėvo pradėtą kaupti garsiąją Ružanų biblioteką, kurioje buvo daugiau nei 3000 tomų teisinės literatūros, ir vieną savo dvarų. Mirė bevaikis, jo turtą paveldėjo pusbrolis Povilas Jonas Sapiega (†1665).
    Pusės figūros portretas. Portretuojamasis vaizduojamas stovintis prie stalelio trimis ketvirčiais pasisukęs į dešinę, matomas iki klubų. Jis vilki tamsų (beveik juodą) žiponą ir raudoną deliją. Dešinėje rankoje laiko kanclerio antspaudą, kuriuo antspauduoja ant stalo gulintį raštą. Fonas bedaiktis, rudas. Kairėje viršuje – herbas.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Šv. Pranciškus Salezas rašo knygą

    Šv. Pranciškus Salezas rašo knygą, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Vaizduojamas barzdotas pliktelėjęs vyras. Jis stovi prie stalelio, trimis ketvirčiais pasisukęs į dešinę. Susimąstęs veidas pasuktas kairėn, žvilgsnis nuleistas žemyn. Kairėje rankoje vyras laiko ant stalelio atremtą atverstą knygą, dešinėje – žąsies plunksną. Vilki pilka modzete ant baltos roketės. Gelsvai rusvo medinio stalelio apačia ir kojos puoštos voliutomis, ant stalelio užmesta žalia draperija. Fone kairėje vaizduojama kolona ir pilka draperija, dešinėje – architektūros fragmentas su lenkta niša. Piešinys mėgėjiškas. Proporcijos išilgintos.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Šventoji

    Šventoji, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Nežinomos šventosios biustas profiliu į kairę. Šventoji jauna, tamsiaplaukė, vilki ruda suknele ilgomis rankovėmis, iš po kurių matyti balti apatinio rūbo rankogaliai. Pečius juosia lengva oranžinė skraistė. Plaukai surišti, perpinti siauru raudonu kaspinu, ant smilkinių – garbanėlės. Dešinėje rankoje šventoji laiko ilgą medinį kryželį, kairę ranką uždėjusi ant knygos, kurią nukerta paveikslo kraštas, viršaus. Fonas neutralus, tamsiai rudas. Aplink šventosios galvą – aureolės žiedas.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Šv. Ignotas Lojola

    Šv. Ignotas Lojola, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Jėzuitų ordino įkūrėjas šv. Ignotas Lojola vaizduojamas stovintis, trimis ketvirčiais pasisukęs į dešinę, žvilgsnį nukreipęs į viršų. Jis vilki juodą jėzuitų abitą, rankoje laiko atverstą knygą, kurioje įrašytas jėzuitų devizas „AD MAJOREM DEI GLORIAM“ („Didesnei Dievo garbei“). Viršutiniame dešiniame kampe debesų properšoje įkomponuota Jėzaus vardo monograma IHS su trimis vinukais po ja (jėzuitų ordino ženklas). Priešais šv. Ignotą ant kolonos stovi krucifiksas. Virš jo debesyse matyti dvi angeliukų galvutės.
    Paveikslas pertapytas. Restauravimo metu paveikslo viršutinėje dalyje atidengtas apatinio sluoksnio tapybos zondas. Dėl šios priežasties šiuo metu paveiksle matyti dvi Jėzaus vardo monogramos.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Šv. Bernardas gėlių vainike

    Šv. Bernardas gėlių vainike, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas
  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 11