Paieškos kriterijai:

  • Objektai, susiję su asmeniu: Lukas Kilijanas
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Žygimanto Vazos portretas

    Žygimanto Vazos portretas, 1628 m.

    Lukas Kilijanas

    Grafikos darbe pavaizduotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Vaza (1587–1632) – Švedijos karaliaus Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitės sūnus, Vazų dinastijos pradininkas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1587 m. išrinktas Lenkijos karaliumi, 1588 m. pripažintas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Mirus Jonui III, 1592 m. karūnuotas Švedijos karaliumi. Buvo vedęs du kartus. Pirmąja žmona tapo Ona Habsburgaitė, po jos mirties vedė jos seserį Konstanciją. Jo valdymo laikotarpiu, 1596 m., pasirašyta Lietuvos Brastos bažnytinė unija – Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių susitaikymo aktas, 1602 m. šventuoju paskelbtas karalaitis Kazimieras, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio sūnus. Buvo įsivėlęs į ne vieną konfliktą: siekis įvesti absoliutinės monarchijos valdymo principą sukėlė 1606 m. maištą. Jį numalšinus valdovas buvo priverstas atsisakyti savo planų. Norėdamas atgauti 1599 m. prarastą karūną, Abiejų Tautų Respubliką įvėlė į karą su Švedija. Kariaudama Respublika 1600–1629 m. prarado didelę dalį Livonijos. Žygimantas Vaza norėjo didinti savo įtaką Rusijoje (1609, 1617–1618). 1611 m. iš Maskvos atkovojo Smolenską, tęsė kovas su Turkija. Dėl savo būdo, absoliutizmo siekių ir katalikiškojo radikalumo nebuvo mėgstamas dalies Respublikos politinės tautos atstovų. Pradėjo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų remontą ir rekonstrukciją šiaurietiškojo manierizmo ir ankstyvojo italų baroko stiliumi, inicijavo Šv. Kazimiero koplyčios prie Vilniaus katedros statybą. Vilniuje lankėsi retokai, savo pagrindinę rezidenciją iš Krokuvos perkėlė į Varšuvą.

    Biustinis Žygimanto Vazos atvaizdas įkomponuotas į ovalą. Valdovas pavaizduotas pasisukęs trimis ketvirčiais į kairę pusę, su plokštinias šarvais. Per kairį petį perjuosta draperija, ant krūtinės kabantis Aukso Vilnos ordinas perteikia valdovo karvedžio įvaizdį.

     

     

    Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė

  • Jurgis Radvila

    Jurgis Radvila, 1610–1637 m.

    Lukas Kilijanas

    Jurgis Radvila (1556–1600) – vyskupas, kardinolas. XVI a. pab. Lietuvos ir Lenkijos valstybėje viena ryškiausių ir įtakingiausių asmenybių. Kunigaikštis, LDK kanclerio, Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus. Šeimoje buvo auklėjamas ir lavinamas evangelikų reformatų auklėtojų. Studijuodamas Leipcigo universitete, susipažino su jėzuitais, ir, grįžęs į Vilnių, mokėsi jėzuitų kolegijoje jau kaip katalikas. 1574 m. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius jį pasirinko savo pagalbininku su įpėdinystės teise. 1575–1577 m. teologijos ir filosofijos žinias gilino Romoje, 1579 m. vasarą kaip maldininkas keliavo į Ispaniją ir Portugaliją. Mirus vyskupui Valerijonui Protasevičiui, buvo raginamas perimti Vilniaus vyskupijos valdymą. Įšventinimą į kunigus ir vyskupo konsekraciją sutrukdė Stepono Batoro jam skirtos Livonijos vietininko pareigos. Ketverius metus gyvendamas Rygoje, Vilniaus vyskupiją valdė per įgaliotus kapitulos narius. Konsekruotas 1583 m. gruodį, po poros mėnesių pakeltas kardinolu. Dirbo daug ir energingai, jo veikla siekė tolimiausias parapijas ir vienuolynus, mokyklas ir kolegijas, jis patvirtino fundaciją pirmai Vilniuje diecezinei kunigų seminarijai, parėmė misinės seminarijos steigimą. Buvo uolus Katalikų bažnyčios reformos vykdytojas, Bažnyčios teisių gynėjas (atgavo nemaža bažnyčių iš protestantų). Kaip vienas iš Žygimanto Augusto patarėjų, karaliaus valdžios stiprinimo rėmėjų, kritikavo didikų ir bajorų sauvalę, aktyviai dalyvavo svarstant III Lietuvos Statutą. 1591 m., nepaisant Lenkijos dvasininkų ir didikų pasipriešinimo, nominuotas Krokuvos vyskupu. Mirė Romoje, palaidotas Il Gesu bažnyčioje.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis

    Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, 1610–1637 m.

    Lukas Kilijanas, Dominicus Custos

    Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616) – kunigaikštis, įtakingas valstybės ir kultūros veikėjas, menų ir mokslo mecenatas, Jeruzalės ordino kavalierius. Mikalojaus Radvilos Juodojo vyriausiasis sūnus, kardinolo Jurgio Radvilos brolis. Rūmų maršalka (1569), LDK didysis maršalka (1569), Trakų kaštelionas (1586), Trakų vaivada (1590), Vilniaus vaivada (1604). Patikimas karalių Žygimanto Augusto, Henriko Valua ir Zigmanto Vazos dvarūnas, turėjęs didelės įtakos Radvilų giminės vardo ir galios įtvirtinimui. Inicijavo tarp giminaičių labai svarbų susitarimą, kuris turėjo apsaugoti pagrindines Radvilų valdas – Oliką, Nesvyžių, Mirą ir Klecką – nuo susmulkinimo. Taip buvo įvesta tvarka, pagal kurią tėvo valdomas žemes paveldi vyriausiasis sūnus. Mikalojus Kristupas buvo pirmasis katalikas evangelikų reformatų tikėjimą išpažinusioje giminėje, pirmasis iš Lietuvos aristokratų pasiekęs Šventąją Žemę. Savo piligriminę kelionę (1582–1584) aprašė dienoraštyje (knyga pavadinimu „Hierosolymitana peregrinatio Illustrissimi Domini Nicolai Christophori Radzivili“ išleista 1601 Branieve). Domėjosi įvairiomis mokslo šakomis (medicina, geografija, kartografija), knygų leidyba, spaustuvių darbu, vieno tiksliausių to meto LDK žemėlapių (1613) sudarymo iniciatorius. 1612 m., stipriai pasiligojęs, pasitraukė iš viešojo valstybės gyvenimo. Jo laikais Nesvyžius tapo reikšmingu kultūros centru – garsėjo savo biblioteka, archyvu, lobynu, dailės rinkiniais. Veikė jezuitų kolegija, benediktinių vienuolynas. Iškilo pilis, pirma barokinė visoje LDK bažnyčia. Palaidotas Nesvyžiuje, bažnyčios rūsiuose – giminės panteone.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 4
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 1