Paieškos kriterijai:

  • Literatūra, šaltinis, publikacija: Tablice odmian herbowych Chrząńskiego, sud. Ostrovskis J. K., Poznanė, 1909, tabl. XXV.
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Antspaudas su Bilevičių giminės herbu

    Antspaudas su Bilevičių giminės herbu, XVIII a.

    Herbinis personalinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Stačiakampyje vaizdulyje Kapo herbas (b atmaina). Jo skydas renesansinės formos, vienalaukis. Jame karstas (stačiakampis su stogeliu) su trimis kryžiais, dviem šonuose ir vienu viršuje. Virš herbo skydo šalmo karūnėlė ir trys stručio plunksnos. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės, kurioje virš šio antspaudo ranka įrašyta: „Mogila" (herbo pavadinimas). Po antspaudu: „Billewicz, Andruszowicz" (herbą naudojusių giminių pavardės). Kapo herbas yra vietinės, lietuviškos kilmės. Ši jo atmaina LDK žinoma nuo XV a., kai ją naudojo žemaičių bajorai Bilevičiai, Stankevičiai. Žinomos šešios šio herbo atmainos, kurias vėliau naudojo šios LDK didikų giminės: Andriuškevičiai, Montvilai, Bagdanovičiai, Daugirdai, Soluchai, Bychovecai, Cechanovičiai, Sleporodai. 2005 m. Kaune, Žaliakalnyje, prieškarinio namo palėpėje buvo aptikti bene seniausio Lietuvoje Jotvingių kryžiaus riterių ordino dokumentai. Jie rodo Bilevičių kilmę iš jotvingių (Kauno diena, 2005 m. balandžio 2 d., Nr. 75).

    Aprašė Linas Bubnelis

  • Antspaudas su Prozorų giminės herbu

    Antspaudas su Prozorų giminės herbu, XIX–XX a.

    Herbinis personalinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Ovaliame vaizdulyje Prozorų herbas. Jo skydas renesansinės formos, perskeltas, dvilaukis. Pirmame lauke pusė Erelio. Antrame trys vertikaliai išdėstytos šešiakampės Žvaigždės. Virš skydo kunigaikštiškoji kepurė. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės.

    Aprašė Linas Bubnelis
  • Personalinis antspaudas

    Personalinis antspaudas, XVIII a.

    Herbinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Stačiakampyje vaizdulyje Trijų Žvaigždžių ir Raiščio herbai. Abiejų herbų skydai prancūziškos – rusiškos formos, vienalaukiai. Dešiniojo (Trijų Žvaigždžių) herbo skyde Pusmėnulis, ragais į viršų, ir trys Žvaigždės, išdėstytos puslankiu virš jo. Virš skydo eilinio bajoro karūna ir trys stručio plunksnos. Kairiojo (Raiščio) herbo skyde surišta Skarelė. Virš skydo eilinio bajoro karūna ir tarp elnio ragų stovinčios moters figūra. Abiejų herbų skydai ant akanto lapų skraistės. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės, kurioje virš šio antspaudo ranka įrašyta: „Nalęcz" (kairiojo herbo pavadinimas). Apie Raiščio herbą platesnę informaciją galima rasti antspaudo MPM-473, PM-43136 apraše. Herbų atmainų lentelėse yra nurodomos trys Trijų Žvaigždžių herbo atmainos. Šiame antspaude yra antroji atmaina. Ji priskiriama Spengavskių giminei.

    Aprašė Linas Bubnelis

  • Antspaudas su Kučkuryškių giminės herbu

    Antspaudas su Kučkuryškių giminės herbu, XIX a.

    Herbinis personalinis antspaudas įspaustas baltame popieriuje. Ovalaus vaizdulio reljefas iškilus. Jo centre herbas be skydo: Pusmėnulis, ragais aukštyn, ir trys sukryžiuotos perskeltų Strėlių dalys virš jo. Vaizdulio viršuje įrašas: KUCZKURYSZKI. Apačioje lotyniškas herbo devizas: FRANGITUR NON FLECTIT. (Lūžti, bet nelinkti). Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės. Herbų atmainų lentelėse šis herbas įvardintas: „Puslowski". Puzlovskių giminė LDK buvo žinoma Slonimo paviete.

    Aprašė Linas Bubnelis

  • Antspaudas su Geištorų giminės herbu

    Antspaudas su Geištorų giminės herbu, XVIII a.

    Herbinis personalinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Ovaliame vaizdulyje Giejštorų herbas. Jo skydas šveicariškos formos, vienalaukis. Jame sukryžiuota perskelta Strėlė, smaigaliu žemyn. Jos galuose keturios šešiakampės Žvaigždės. Virš skydo šalmo karūnėlė ir trys stručio plunksnos. Po skydu kabo du ordinai. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės, kurioje po šiuo antspaudu ranka įrašyta: „Giejsztor" ir „Węckiewicz". Abi šios giminės LDK žinomos nuo XVII a. Giejštorų – Kauno paviete, Venskevičių – Kauno ir Naugarduko pavietuose bei Žemaitijos seniūnijoje.

    Aprašė Linas Bubnelis

  • Antspaudas su Cvirkų giminės herbu

    Antspaudas su Cvirkų giminės herbu, XVIII a.

    Herbinis personalinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Ovaliame vaizdulyje Vėžio herbas (a atmaina). Jo skydas šveicariškos formos, vienalaukis. Jame neryškiai atsispaudusi Vėžio figūra. Virš skydo šalmo karūnėlė ir tokia pat Vėžio figūra. Jos šonuose inicialai: „B – C". Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės, kurioje po šiuo antspaudu ranka įrašyta: „Cwirko" (antspaudo savininko pavardė). Herbų atmainų lentelėse yra nurodytos 2 Vėžio (lenk. Varnia) atmainos. LDK XVII a. šį herbą Gardino apskrityje turėjo Gnoinskių giminė.

    Aprašė Linas Bubnelis

  • Antspaudas su Podbereskių giminės herbu

    Antspaudas su Podbereskių giminės herbu, XIX a.

    Herbinis personalinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Ovaliame vaizdulyje Gozdavos herbo e atmaina. Jo skydas ovalo formos vienalaukis. Jame dvigalvis Erelis su heraldine Lelija ant krūtinės. Virš skydo grotelinis šalmas anfas, šalmo karūnėlė ir trys stručio plunksnos. Jų šonuose dvi vėliavėlės. Skydas ant mantijos. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės.

    Aprašė Linas Bubnelis
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 7
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 1