Paieškos kriterijai:

 
Objektai surūšiuoti pagal
   
  • Medžioklinis puskardis

    Medžioklinis puskardis, XVIII a.

    Puskardis medžioklinis. Vakarų Europa. XVIII a. Puskardžio geležtė lenkta, vienašmenė, su 1/4 dviašmene plunksna. Abiejose geležtės pusėse platūs grioveliai. Geležtė dekoruota graviruotais elnio (kairėje) ir šerno (dešinėje) atvaizdais bei ornamentais. Gardos skydelis ažūrinis, lietas iš žalvario, nukreiptas į geležtės pusę. Kryžma taip pat žalvarinė, trumpa, su elnio kojų formos galais. Kriaunos padarytos iš nušlifuoto stirnino rago, pritvirtintos kiaurai einančia žalvarine kniede. Kriaunų gale lenkta žalvarinė plokštelė ir kniedė, laikanti ant grifo efeso elementus.

  • Panduro puskardis

    Panduro puskardis, XVIII a. vid.

    Puskardis panduro. Šv. Romos Imperija (Vengrija?). XVIII a. vid. Pandurai - irreguliarūs daliniai, saugoję imperijos sieną su Osmanų imperija. Puskardžio geležtė lenkta, vienašmenė, su 1/4 dviašmene plunksna. Geležtė puošta tradiciniu panduru ginklam graviruotu dekoru - trimis Maltos kryžiais, devizu "VIVAT PANDUR", panduro atvaizdu bei savininko monograma prie gardos. Gardos skydelis stilizuotos grifo figūros formos, žalvarinis, kaip ir į skirtingas puses užriesta trumpa kryžma. Kriaunos dalinai lietos iš ornamentuoto žalvario, toliau drožtos iš dramblio kaulo, elnio kojos formos, besibaigiančios žalvarine kanopa.

  • Kardas

    Kardas, XVIII a. pab.

    Wilhelm Tesche, Peters Sohn und Komp.

    Kardas. Ginklų manufaktūra "Wilhelm Tesche Peters Sohn und Komp.". Solingenas (Vokietija). XVIII a. II pus. Kardo geležtė lenkta, vienašmenė, su 1/4 dviašmene plunksna. Per visą geležtę abiejose pusėse eina platus griovelis, kuriame išgraviruotas puošnus baldakimas, žemiau neatpažintas herbas (manytina kardo sąvininko), militarinė simbolika ir įrašas "VIVAT". Pentyje išgraviruota: "WILHELM TESCHE PETERS SOHN IN SOLINGEN FECIT". Kardo kryžma ir nuo jos priekinio galo iki obuolio einantis uždaras lankelis žalvariniai. Antras kryžmos galas užriestas į viršų. Kriaunos medinės, aptrauktos ryklio oda ir apvyniotos žalvarinės skardos juostele. Nugarinė kriaunų pusė uždengta žalvariniu apkaustu. Obuolys - iš žalvario lietas išsišiepusios liūto galvos atvaizdas.

  • Medžioklinis puskardis

    Medžioklinis puskardis, XVIII a.

    Puskardis medžioklinis. Vakarų Europa. XVIII a. Puskardžio geležtė kiek lenkta, vienašmenė, su 1/4 dviašmene plunksna. Prie penties mažai išreikšti grioveliai. Geležtė dekoruota graviruotais elnio (kairėje) ir šerno (dešinėje) atvaizdais bei augaliniais ir geometriniais ornamentais. Efesas be skydelio, kryžma lieta iš žalvario, su skirtingais augalo ūglių pavidalo galais. Kriaunos padarytos iš stirnino rago, su žalvariniais galais. Efesas baigiasi metaline kniede su stambia pusapvale galvute.

  • Medžioklinis durklas

    Medžioklinis durklas, XVIII a.

    Durklas medžioklinis. Vakarų Europa. XVIII a. Durklo geležtė plati, dviašmenė, su plačiu grioveliu per vidurį. Apačioje ovalinis balto metalo žiedas. Kryžma trumpa, centre stačiakampė, puošta bareljefiniais stirnų galvų atvaizdais, į šonus keturkampiai strypeliai, besibaigiantys šernų galvų figūrėlėmis šnipais į geležtės pusę. Rankenos kriaunos tekintos iš dramblio kaulo, plokščios, briaunose lygios, šonuose išgaubtos, dekoruotos grioveliais, į galą konusu storėjančios. Prie kryžmos kriaunos apjuostos dekoratyvine kaltu augaliniu ornamentu puošta balto metalo skardos juosta. Efesas baigiasi apvalia kniede, laikančia ant grifo visas jo detales.

  • Mortyra saliutinė --

    Mortyra saliutinė -- "bioleris", XVIII a.

    Mortyra saliutinė -- "bioleris". Vakarų Europa. XVIII a. Mortyros vamzdis šešiabriaunis, nupjauto konuso formos, su storomis sienelėmis. Mortyros pagrindas netaisyklingo apskritimo formos, pastorintas. Vienoje sienelėje iškalta anga dagčiui.

  • Kovinis dalgis

    Kovinis dalgis, XIX a. I p.

    Dalgis kovinis, sukilėlio. Prūsija (?). XIX a. I pus. Dalgio koto įtvaras ištiesintas, paverčiant jį ietimi su vienašmeniu antgaliu. Dalgio smailiajame gale ašmenys įkirsti ir apvynioti aplink pentį, paverčiant aštriu smaigaliu. Manytina, dalgis priklausė 1831 ar 1863 m. sukilėliui.

  • Fotonuotrauka

    Fotonuotrauka, 1927-06-05

    Švenčiant generolo Silvestro Žukausko (1860-1937) karininko tarnybos 40-dešimtmetį prie Krašto apsaugos ministerijos ir Vyriausiojo kariuomenės štabo rūmų. Kaunas. 1927 m. birželio 5 d. Sodelyje štabo ir ministerijos personalas, karinių dalinių vadai, aukštieji valstybės pareigūnai, generalitetas. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi - 5-ojo pėstininkų pulko vadas pulkininkas-leitenantas Stasys Pundzevičius, generalinio štabo pulkininkas Povilas Plechavičius, pulkininkas Vladas Skorupskis, Vyriausias kariuomenės kapelionas Antanas Palubinskas, generolas Pranas Tamašauskas, generolas Vincas Grigaliūnas-Glovackis, Vyriausiojo štabo viršininkas pulkininkas Teodoras Daukantas, generolas Jonas Jurgis Bulota, krašto apsaugos ministras pulkininkas-leitenantas Antanas Merkys, pats jubiliatas, prezidentas Antanas Smetona, ministras-pirmininkas Augustinas Voldemaras, vidaus reikalų ministras Ignas Musteikis, generolas Leonas Radu-Zenkavičius, kariuomenės teismo pirmininkas generolas Petras Šniukšta, pulkininkas Jonas Petruitis, generolas Vladas Nagius Nagevičius, pulkininkas Vladas Grudzinskas. Žemiau esantis vėlyvas įrašas tušinuku: "Gen. Žukausko 75 m. sukakties minėjimas 1927" klaidingas - 1927 m generolui buvo tik 67 m. Nugarinėje fotonuotraukos pusėje įrašas: "Gen. Žukausko jubiliejus 1927 VI 5".

  • Fotonuotrauka

    Fotonuotrauka, 1927 m.

    Fotonuotrauka. Karininkai - Vyčio Kryžiaus kavalieriai Kauno Karininkų ramovėje. Centre - Kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas ir krašto apsaugos ministras pulkininkas-leitenantas Antanas Merkys. Ek-s karių b-vės fotoatelje. Kaunas. 1927 m. Apačioje fotoatelje įspaudas.

  • Fotonuotrauka

    Fotonuotrauka, 1936-12-19

     15 metų sukaktį švenčiantys Karo mokyklos IV laidos absolventai Karo muziejaus didžiojoje salėje. Centre krašto apsaugos ministras generolas Stasys Dirmantas, ilgus metus dėstęs karo mokykloje ir Aukštųjų karininkų kursuose. J. Miežlaiškio fotoatelje. Kaunas. 1936.12.19. Nugarinėje pusėje fotoatelje antspaudas ir įrašas ranka.

  • Fotonuotrauka

    Fotonuotrauka, 1937 m.

     Aukštųjų karininkų kursų  Generalinio štabo skyriaus II laidos baigimo  iškilmės. Skaitomas baigimo aktas. Kairėje kursų klausytojai su diplomais rankose. Sėdi garbingi svečiai, generaliteto atstovai. Kaunas. 1937 m.

  • Fotonuotrauka

    Fotonuotrauka, 1935–1938 m.

    Grupė paradinius mundurus vilkinčių Lietuvos kariuomenės karininkų Vytauto Didžiojo Karo muziejaus didžiojoje salėje. Centre krašto apsaugos ministras generolas Stasys Dirmantas, į kairę nuo jo stovi LŠS pirmininkas pulkininkas Pranas Saladžius. J. Miežlaiškio fotoatelje. Kaunas. 1935-1938 m. Nugarinėje pusėje fotoatelje antspaudas ir įrašas ranka.

  • Rodomi įrašai nuo 368701 iki 368712
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: