Paieškos kriterijai:

 
Objektai surūšiuoti pagal
   
  • Mūšis su turkais

    Mūšis su turkais, XVIII a.

    Nežinomas flamandų XVIII a. dailininkas
  • Mūšis su turkais

    Mūšis su turkais, XVIII a.

    Nežinomas flamandų XVIII a. dailininkas
  • Žaidimas šešėliais

    Žaidimas šešėliais, XIX a.

    Nežinomas vokiečių XIX a. II p. dailininkas

    Paveikslas nutapytas pagal škotų tapytojo Davido Vilki (David Wilkie, 1785 –1841) populiarų kūrinį „Triušis ant sienos“. Vaizduoja jauną šeimą, vakarojančią žvakės šviesoje. Žvakę kiek pakėlęs nuo stalo laiko vienas iš vyresnių vaikų. Jis pavaizduotas iš nugaros, profiliu. Prie stalo sėdi ir stovi dar du vaikai. Visi susidomėję ir nudžiugę žiūri į ant sienos matomą triušio siluetą, kurį prieš žvakę sunėręs rankas vaikams demonstruoja tėvas. Prie tėvo sėdi motina. Ant rankų ji laiko jauniausią vaiką. Į priekį ištiesęs rankutes mažylis bando sugauti triušį.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Kaimo bažnytėlė Šatraminuose, Mosėdžio valsčiuje

    Kaimo bažnytėlė Šatraminuose, Mosėdžio valsčiuje, XX a. 4 deš.

    Adomas Galdikas

    Adomas Galdikas savo peizažų tematika buvo ištikimas Žemaitijai. Šiame peizaže dailininkas vaizduoja rudeninės saulės nušviestą sekmadienio rytą. Žmonės renkasi į kaimo bažnytėlę. Kompozicijos centre, pavaizduota akmeninė šventoriaus tvora su vartais. Šventoriuje, apsuptos aukštų vešlių rudeninėmis spalvomis nudažytų medžių, stovi sena medinė bažnytėlė ir varpinė. Tarp medžių šakų matyti žydro dangaus nedidelės properšos. Piešinys stilizuotas, gana schematiškas. Ryški šviesotamsa. Spalvos ryškios, kontrastingos, turtingos atspalviais. Tapyba pastozinė. Potėpis trumpas ir vibruojantis.
    Signuota apatiniame kairiajame kampe juoda spalva:
    A. Galdikas

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė

  • Kaimas rudenį

    Kaimas rudenį, XX a. 4 deš.

    Adomas Galdikas

    Vienas iš Adomo Galdiko mėgtų Žemaitijos peizažų. Žaliame slėnyje, tarp rudos suartos žemės plotelių pabirusios kelios sodybos. Jas supa aukšti, vešlūs, rudeninėmis spalvomis pasidabinę medžiais. Namai žemi, dvišlaičiai. Vaiskiame, giedrame, šviesiai mėlyname danguje plaukia vėjo genami balti debesys. Piešinys apibendrintas, gana schematiškas. Ryški šviesotamsa. Spalvos ryškios, kontrastingos, turtingos atspalviais. Tapyba pastozinė, potėpis trumpas ir vibruojantis.
    Signuota apatiniame dešiniajame kampe juoda spalva:
    Galdikas

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė

  • Moters portretas

    Moters portretas, XIX a. I p.

    Nežinomas dailininkas
  • Moters portretas

    Moters portretas

    Nežinomas dailininkas
  • Vaza „Banga“

    Vaza „Banga“, 2003 m.

    Dalia Šlenienė
  • Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų pusės

    Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų pusės, XIX a. vid.

    Philippe Benoist, Eugène Cicéri, Mykolas Elvyras Andriolis,

    Panoraminė peizažinė kompozicija, kurioje atsiveria daugiabokštė Vilniaus panorama ir Neries upės krantai. Pirmame plane, kairėje, įkomponuotos kelios stafažinės figūros, vilkinčios tautiniais kostiumais. Tolumoje – miesto panoramoje – gerai atpažįstami Vilniaus architektūros paminklai: klasicistinė katedra su varpine, šv. Jonų bažnyčia, šv. Jokūbo bažnyčia ir kiti statiniai. Litografija meistriška, laisvo detalaus piešinio, pasižymi subtiliu, turtingai niuansuotu toniniu modeliavimu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Lietuvos ir Vilniaus metropolitas Josifas Semaška

    Lietuvos ir Vilniaus metropolitas Josifas Semaška, XIX a. vid.

    Adolfas Lafosas, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Lietuvos ir Vilniaus metropolito Josifo Semaškos (1798–1868) portretas pasižymi meistrišku piešiniu, subtiliai niuansuota tonine modeliuote. J. Semaška kilęs nuo Kijevo, augęs unitų dvasininko šeimoje. 1816 įstojo į unitų seminariją Vilniuje, kurią baigė 1820, įgydamas teologijos magistro laipsnį. Nuo 1822 – Lucko seminarijos profesorius, dekanas, vėliau – prelatas. Po kelerių metų praleistų Peterburge apie 1833 perėjo į stačiatikių tikėjimą. 1845 J. Semaškos pastangomis iš Žyrovičių (dab. Slonimo rajonas Gardino apskrityje) stačiatikių vyskupijos valdyba ir seminarija buvo perkelta į Vilnių, kur persikėlė ir jis pats.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Verkių rūmų menė

    Verkių rūmų menė, 1848 m.

    Philippe Benoist, Vasilijus Sadovnikovas, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Litografijoje vaizduojamas perspektyvinis puošnaus valgomojo vaizdas. Detaliame piešinyje perteiktos smulkiausios interjero apdailos ir puošybos detalės: didelio formato drobės, puošnūs sietynai, sienas skaidantys piliastrai ir greta jų pastatytos šarvuotų riterių figūros. Valgomojo centre – didžiulis, staltiese uždengtas stalas.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Peizažas

    Peizažas, 1948 m.

    Lidija Meškaitytė

    Peizažinė kompozicija. Kūrinio apačioje pavaizduota pamiškės aikštelė. Dešinėje nutapytas pilkšvai žalias augalo kuokštas, už jo vaizduojamas žalias medelis. Tolumoje šviesiai žalioje pievoje išsiskiria tamsiai žalios nedidelės eglaitės ir melsvai žali medžiai. Didžiąją kompozicijos dalį užima baltas dangus su šviesiai mėlynais debesėliais. Kūrinio kitoje pusėje dešinėje apačioje pažymėta data 27. 7. 48.

    Parengė Marija Kuodienė

  • Rodomi įrašai nuo 368701 iki 368712
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: