LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Senosios Įpilties III piliakalnio, Darbėnų sen., Kretingos r. sav., bendras vaizdas iš pietų pusės.

Piliakalnis vadinamas Pilale, Marijos kalneliu, įrengtas Įpilties ir jo dešiniojo intako Graistupio upelių santakoje esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampė, orientuota šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 27 m ilgio, iki 26 m pločio. Šiaurės rytų pakraštyje supiltas tiesus 30 m ilgio, 0,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, iki 6 m aukščio, apaugę medžiais.

Nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 5245), turintis archeologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį. Datuojamas I tūkstantmečiu – XIII amžiumi.

Senosios Įpilties III piliakalnio, Darbėnų sen., Kretingos r. sav., panoraminis vaizdas iš pietų pusės.

Piliakalnis vadinamas Pilale, Marijos kalneliu, įrengtas Įpilties ir jo dešiniojo intako Graistupio upelių santakoje esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampė, orientuota šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 27 m ilgio, iki 26 m pločio. Šiaurės rytų pakraštyje supiltas tiesus 30 m ilgio, 0,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, iki 6 m aukščio, apaugę medžiais.

Nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 5245), turintis archeologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį. Datuojamas I tūkstantmečiu – XIII amžiumi.

Senosios Įpilties III piliakalnio, Darbėnų sen., Kretingos r. sav., bendras vaizdas iš pietryčių pusės.

Piliakalnis vadinamas Pilale, Marijos kalneliu, įrengtas Įpilties ir jo dešiniojo intako Graistupio upelių santakoje esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampė, orientuota šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 27 m ilgio, iki 26 m pločio. Šiaurės rytų pakraštyje supiltas tiesus 30 m ilgio, 0,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, iki 6 m aukščio, apaugę medžiais.

Nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 5245), turintis archeologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį. Datuojamas I tūkstantmečiu – XIII amžiumi.

Senosios Įpilties III piliakalnio, Darbėnų sen., Kretingos r. sav., bendras vaizdas iš rytų pusės.

Piliakalnis vadinamas Pilale, Marijos kalneliu, įrengtas Įpilties ir jo dešiniojo intako Graistupio upelių santakoje esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampė, orientuota šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 27 m ilgio, iki 26 m pločio. Šiaurės rytų pakraštyje supiltas tiesus 30 m ilgio, 0,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, iki 6 m aukščio, apaugę medžiais.

Nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 5245), turintis archeologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį. Datuojamas I tūkstantmečiu – XIII amžiumi.

Vaizdas iš pietų pusės. Kapinės įrengtos Šventosios upės kairiojo kranto šlaite. Jos stačiakampio plano, apjuostos lauko akmenų aptvaro. Įrengtos I tūkst. pagoniško kapinyno teritorijoje. Veikė XVI–XVIII a., vadinamos Maro kapeliais, Karių kapeliais. XIX a. – XX a. jose retsykiais laidoti savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai. Kapinėse stovėjo keli monumentalūs mediniai kryžiai, kurie XX a. pr. nuvirto ir nebuvo atstatyti.

Vaizdas iš pietų pusės. Kapinės įrengtos Šventosios upės kairiojo kranto šlaite. Jos stačiakampio plano, apjuostos lauko akmenų aptvaro. Įrengtos I tūkst. pagoniško kapinyno teritorijoje. Veikė XVI–XVIII a., vadinamos Maro kapeliais, Karių kapeliais. XIX a. – XX a. jose retsykiais laidoti savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai. Kapinėse stovėjo keli monumentalūs mediniai kryžiai, kurie XX a. pr. nuvirto ir nebuvo atstatyti.

Vaizdas iš pietryčių pusės. Kapinės įrengtos Šventosios upės kairiojo kranto šlaite. Jos stačiakampio plano, apjuostos lauko akmenų aptvaro. Įrengtos I tūkst. pagoniško kapinyno teritorijoje. Veikė XVI–XVIII a., vadinamos Maro kapeliais, Karių kapeliais. XIX a. – XX a. jose retsykiais laidoti savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai. Kapinėse stovėjo keli monumentalūs mediniai kryžiai, kurie XX a. pr. nuvirto ir nebuvo atstatyti. XX a. 8 deš. kapinių viduryje pastatytas iš kaimo centrinės dalies perkeltas koplytstulpis. Priešais kapines stovi archeologijos paminklo anotacinis ženklas.

Vaizdas iš pietryčių pusės. Kapinės įrengtos Šventosios upės kairiojo kranto šlaite. Jos stačiakampio plano, apjuostos lauko akmenų aptvaro. Įrengtos I tūkst. pagoniško kapinyno teritorijoje. Veikė XVI–XVIII a., vadinamos Maro kapeliais, Karių kapeliais. XIX a. – XX a. jose retsykiais laidoti savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai. Kapinėse stovėjo keli monumentalūs mediniai kryžiai, kurie XX a. pr. nuvirto ir nebuvo atstatyti. XX a. 8 deš. kapinių viduryje pastatytas iš kaimo centrinės dalies perkeltas koplytstulpis. Priešais kapines stovi archeologijos paminklo anotacinis ženklas.

Kapines juosiančio aptvaro pietvakarinės dalies akmenų pylimo fragmento vaizdas iš šiaurės rytų pusės. Kapinės įrengtos Šventosios upės kairiojo kranto šlaite. Jos stačiakampio plano, apjuostos lauko akmenų aptvaro. Įrengtos I tūkst. pagoniško kapinyno teritorijoje. Veikė XVI–XVIII a., vadinamos Maro kapeliais, Karių kapeliais. XIX a. – XX a. jose retsykiais laidoti savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai.

Koplytėlė Barboros Galdikienės sodyboje, Senosios Įpilties k., Laukžemės apyl., Kretingos r. Priekinio fasado vaizdas iš pietų pusės.

Medinė, stačiakampė stačiasienė, vienkamarė, su dvišlaičiu apskardintu stogeliu ir į priekį išsikišusiu trikampiu aklinu frontonu, paremtu ant dviejų kolonėlių. Priekinėje sienoje įrengtos įstiklintos stačiakampės vienvėrės durelės. Frontono apačioje, kairėje pusėje prikalta valstybės saugomo liaudies dailės paminklo lentelė. Virš kraigo kyla kaltinis kryželis.

Koplytėlė pastatyta 1930 m. Autorius – nežinomas meistras. Žemaičių kraštui būdingas smulkiosios memorialinės architektūros statinys. Vietinės reikšmės dailės paminklas (sąrašo Nr. DV-3709).

Spalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka lygiais kraštais. Nufotografuota Senosios Įpilties kaimo kryžiaus Marijos Sopulingosios skulptūra, Darbėnų sen., Kretingos r. sav. Fotografavo Julius Kanarskas, Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas, 2006 m. gegužės 31 d.

Skulptūra medinė, nepolichromuota, vaizduoja visu ūgiu stovinčią Švč. Mergelę Mariją, sukryžiavusi rankas delnais prie krūtinės. Virš delnų pavaizduota reljefinė šitdis, į kurią iš dešinės nuotraukos pusės įsmeigtas durklas.

Skulptūrą Senosios Įpilties kaimo gyventojų užsakymu kartu su kryžiumi sukūrė medžio skulptorius Virgilijus Vaičiūnas, Kiauleikių k., Kretingos r. sav. Konsekruota 1991 m. spalio 26 d. Saugotinas kultūros paveldo objektas, turintis dailės vertingųjų savybių pobūdį.

Spalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka lygiais kraštais. Nufotografuota Senosios Įpilties kaimo kryžiaus Nukryžiuotojo skulptūra, Darbėnų sen., Kretingos r. sav. Fotografavo Julius Kanarskas, Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas, 2006 m. gegužės 31 d.

Skulptūra medinė, nepolichromuota, vaizduoja prie kryžiaus prikaltą Jėzų Kristų. Ją Senosios Įpilties kaimo gyventojų užsakymu kartu su kryžiumi sukūrė medžio skulptorius Virgilijus Vaičiūnas, Kiauleikių k., Kretingos r. sav. Konsekruota 1991 m. spalio 26 d. Saugotinas kultūros paveldo objektas, turintis dailės vertingųjų savybių pobūdį.