Auskaras

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija / Archeologijos ir istorijos muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas žiedinis auskaras 
Sritys archeologija
Pirminės apskaitos numeris KMR GEK 6298
Inventorinis numeris KMR A 4867
Matmenys skersmuo – 44 mm
Medžiagos sidabro lydinys 
Pagaminimo data XIII–XIV a.

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Trikaroliai auskarai neretai vadinami antsmilkiniais. Tačiau rusų archeologai ištyrę prie jų aptiktas odos liekanas, konstatavo, kad šio tipo papuošalai nešioti įverti į ausis. Trikaroliai auskarai laikomi tipišku XII-XIII a. rusų miestiečių papuošalu. Lietuvos teritorijoje aptinkami labai retai.  Auskarais puošdavosi  įvairaus amžiaus moterys, dažniausiai nešiodavo po 2, kartais 1 ar 3 šio tipo papuošalus. Lietuvoje auskarai dažniausiai aptinkamai XIII a. pab. - XVI a. pradžios laidojimo paminkluose. Iš viso LDK teritorijoje žinoma virš 500 įvairių tipų auskarų iš 75 vietovių. Manoma, kad mada puoštis auskarais atkeliavo iš Rusios. Kijeve jie išplinta maždaug X a., Novgorode - XI a. Baltiškus kraštus auskaraų nešiosenos mada pasiekia per ankstyviausias miestietiškas bendruomenes, jų aptinkama XIII a. pabaigos - XIV a. Kernavės, Vilniaus laidojimo paminkluose.

Kernavės XIII-XIV a. kapinyne archeologai ištyrė 292 kapus. Anksčiau mirusieji Rytų Lietuvoje pagonišku papročiu būdavo sudeginami. Kernavėje kremacijos papročio pradėta atsisakyti dar iki oficialaus krašto krikšto 1387 m. Jau XIII a. antroje pusėje dalis miestelėnų laidoti panašiai kaip krikščionys – nedeginti, galvomis į vakarų  pusę. Tačiau, senu pagonišku papročiu mirusieji, ypač moterys, laidotos puošniai aprengtos, su gausiomis įkapėmis. Paprastai į anapilį jos buvo išlydimos padabintos puošniu paauksuotu apgalviu, auskarais. Krūtinės sritį puošdavo kaklo apvaros, rankas – apyrankės bei žiedai. Kartais į kapus būdavo įdedama ir pridėtinių įkapių nesusijusių su dėvėtu kostiumu – raktų, verpstukų. Tokie dvilypiai laidotuvių papročiai ženklina Kernavės bendruomenę buvus sinkretinių religinių pažiūrų – plito krikščionybė, tačiau pagoniška pasaulėžiūra nebuvo pamiršta.

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Auskaras daugiau informacijos...

Radimo aplinkybių aprašas

Radimo data 1994 m.
Archeologinė radimvietė Kernavės kapinynas (24571) 

Eksponato autorinės turtinės teisės