Krateris

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas indas 
Sritys menas, taikomoji dekoratyvinė dailė
Inventorinis numeris ČDM Tt 1094
Medžiagos molis  dažai  lakas 
Atlikimo, pagaminimo technika tapyba  raižymas  piešimas  žiedimas  lipdyba 
Sukūrimo data 575–550 m. pr. Kr.
Sukūrimo vieta Korintas, Graikija

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Krateris pagamintas 575–550 metais prieš Kristų vienoje iš Korinto keramikos dirbtuvių. Archajišką indo formą su kolonėlių pavidalo ąselėmis papildo komastų figūros. Tai linksmi šokėjai, vilkintys trumpais raudonais rūbais – chitonais. Tarp jų – dvi moterys. Jų kūnai pavaizduoti šviesesnės gelsvos spalvos, nes moterys tais laikais nedalyvaudavo visuomeniniame gyvenime, dienas jos leisdavo namuose. O vyrai būdavo visuomeniški, daug dėmesio skirdavo sportui, jų kūnai būdavo nugairinti saulės, todėl ir vaizduojami tamsesni.

Krateriai buvo naudojami graikų puotų – simpoziumų – metu. Juose vyną skiesdavo vandeniu, nes gerti neskiestą vyną, ano meto graikų supratimu, galėjo tik barbarai. Krateris dekoruotas juodafigūre tapyba, kuri nuo VI amžiaus prieš Kristų tapo labai svarbiu ir reikšmingu antikinės keramikos puošybos stiliumi. Keraminio indo paviršiuje gelsvo ar rusvo molio fone juodu laku būdavo tapomos daugiafigūrės mitologinės kompozicijos.

 

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Krateris daugiau informacijos...

Istorijos, kultūros, dailės informacija

Siužetas

Krateriai – specialūs indai, naudoti graikų puotų – simpoziumų – metu. Juose vyną skiesdavo vandeniu, nes graikai negėrė neskiesto vyno. Krateris dekoruotas juodafigūre tapyba nuo VI a. pr. Kr. Gelsvo ar rusvo molio fone keraminio indo paviršiuje juodu laku (manoma, kad molio ir pelenų mišiniu) buvo tapomos daugiafigūrės mitologinės kompozicijos, vaizdavusios graikų dievus ir didvyrius, Trojos karą, ir įvairios scenos iš epų. Ankstyvajame juodafigūrės tapybos etape dekoras dar labai archajiškas, apibendrintas, siluetinis, tačiau komponuojamas į griežtas ornamentines juostas. Piešinį išryškindavo išraižytas kontūras ir papildomos spalvos. Žymiausi šio stiliaus meistrai dirbo Korinte, Kirinėje, Jonijoje, Atikoje. Krateris pagamintas 575–550 m. pr. Kr. vienoje iš Korinto keramikos dirbtuvių. Archajišką indo formą su kolonėlių pavidalo ąselėmis papildo komastų – šokėjų figūros. Jos ant keraminių indų pasirodė apie 600 m. pr. Kr. Tai linksmi šokėjai, vilkintys trumpais raudonais rūbais – chitonais. Sustoję į eilę jie ritmingai ir energingai trepsi kojomis apeiginio šokio metu. Tarp jų – dvi moterys. Jų kūnai, kaip buvo vaizduojama ir Senovės Egipto dailėje, šviesesnės gelsvos spalvos. Moterys, skirtingai nei vyrai, graikų pasaulyje nedalyvavo visuomeniniame ir politiniame gyvenime, jų dienos slinko namuose. Vyrai daug dėmesio skyrė sportui, jų kūnus nugairindavo saulė. Komastai vėliau tapo satyrų personažais ir pasirodė graikų teatre Dioniso scenose. Tikriausiai, kaip liaudies aktoriai, jie linksmindavo žmonių minias, kasmet suplaukiančias iš visos Graikijos į didžiąsias Atėnų Dionisijų šventes, skirtas vynuogininkystės ir vyno dievui Dionisui.

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Rita Kišonienė
Šaltinis

Rita Škiudienė „Archaiška Korinto šokio scena ant juodafigūrio kraterio" in: Baltų archeologija. 2002, Nr. 1 (13), p. 32–39.

Eksponato autorinės turtinės teisės