Hidrija

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas hidrija 
Sritys taikomoji dekoratyvinė dailė
Pirminės apskaitos numeris ČDM G 994
Inventorinis numeris ČDM Tt 4027
Matmenys aukštis – 38 cm
plotis – 25 cm
Medžiagos keramika  dažai  lakas 
Atlikimo, pagaminimo technika tapyba  žiedimas  lipdyba 
Sukūrimo data IV–III a. pr. Kr.
Sukūrimo vieta Kampanija, Senovės Graikija

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Vandenį iš šaltinių ar miesto fontanų graikų moterys nešiodavo ant galvos triąsiuose ąsočiuose – hidrijose. Už dviejų horizontalių ąselių indą patogu laikyti semiant vandenį, už trečiosios, vertikaliosios ąselės hidrija laikoma nešant vandenį. Graikijos kolonijose pietų Italijoje nuo seno veikė nedidelės keramikos dirbtuvėlės. Tik sužlugus Atėnų galybei, išaugo vietiniai keramikos centrai – Lukanas, Apulija, Kampanija, Pestumas. Čia suklestėjo raudonfigūrė vazų dekoravimo tapyba, kuri apie 530-uosius metus prieš Kristų pakeitė prieš tai vyravusį vadinamąjį juodafigūrį vazų stilių. Raudonfigūrė tapyba dekoratoriams suteikė didesnę išraiškos laisvę. Visi vaizduojami objektai – žmonių figūros, įvairūs daiktai – yra rausvos arba gelsvos natūralios molio spalvos, fonas tarp jų dengiamas juoda spalva. Tai tapytojams leisdavo ne tik smulkiais štrichais ir potėpiais paryškinti piešinio kontūrus, bet ir meistriškai patikslinti detales. Keramikoje mitologinius siužetus beveik visiškai pakeitė kasdieninio gyvenimo scenos.

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Hidrija daugiau informacijos...

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Rita Kišonienė
Šaltinis

Rita Škiudienė Antikinė keramika M. Žilinsko dailės galerijoje. Kauno diena, 1995, spalio 30.

Eksponato autorinės turtinės teisės