Nespalvota, vertikalaus formato, portretinė nuotrauka. Lentvario dvarininko Vladislovo Tiškevičiaus portretas iš priekio, iki krūtinės, darytas XIX a. pab. – XX a. pr. Neapolyje (Italija), A. Pesčė fotografijos studijoje. Nuotrauka priklijuota prie tamsios spalvos kartono. Apačioje kairėje pusėje įspaustas iškilus karūnuoto erelio kontūras, dešinėje – baltais dažais paryškintas užrašas: „cav. Alfredo Pesce / NAPOLI. / UNICA SEDE / PIAZA S. FERDINANDO 48 / (SCEN SORG)“.

Vladislovas Tiškevičius (1865–1936) – grafas, teisininkas, gydytojas odontologas, Pramonės ir prekybos rėmimo draugijos Varšuvos skyriaus pirmininkas, visuomenės veikėjas, kolekcininkas, Juozapo Tiškevičiaus (1830–1891) ir Sofijos Horvataitės (~1839–1919) sūnus. Gimė Kretingoje, paveldėjo Lentvario dvarą, 1899 m. rekonstravo rūmus (archit. de Vego ir T. Rostvorovskis), įkūrė peizažinį parką (archit. E. F. Andrė). Lentvaryje įsteigė vaikų darželį, rėmė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statybą (1897–1926). Už pasisakymus prieš patvaldystę, 1905 m. ištremtas į užsienį, gyveno Italijoje, Milane įkūrė antikvariatą. 1906 m. amnestuotas, grįžo į Lietuvą, išrinktas Rusijos Valstybės Dūmos delegatu. 1907 m. įsteigė Vilniaus mokslo ir meno muziejų, paaukojo jam Vakarų Europos tapybos darbų kolekciją. Palaidotas Lentvario bažnyčioje.