LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Daugiafigūrė kompozicija. Estampe vaizduojama scena, kai Tadas Reitanas (Tadeusz Reytan, 17421780) norėdamas sulaikyti pasiuntinius, kurie posėdžiui pasibaigus ketino išeiti iš salės, atsistojo prie durų, apeliavo į Dievo ir tėvynės meilę bei krito ant žemės, ragindamas trypti jo kūną. Reitanas vaizduojamas gulintis ant grindų prie durų, o pasiuntiniai ir kiti dvariškiai stovi prieš jį. Kairėje pusėje kai kurie veikėjai vaizduojami sėdintys. Fone – puošnaus kambario fragmentai. 

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „REJTAN“.

Estampas signuotas spausdintine signatūra dešinėje pusėje apatinėje dalyje.

Lape yra penkios graviūros. Pirmame estampe vaizduojamas istorinės Renesanso bažnyčios Lvovo  senamiestyje (Ukraina), kuri buvo pastatyta 1591–1629 m., interjero fragmentas. Antrame estampe vaizduojamas seno namo Višnice (Lenkija) fragmentas. Trečiame estampe – biustinis portretas profiliu. Vaizduojamas Lukašas Gorka (1533–1573) – Poznanės,  Kaliso,  ir Kujavijos vaivada. Ketvirtame estampe Višnico (Lenkija) miesto gatvės fragmentas. Penktame estampe – urbanistinė kompozicija, kurioje vaizduojama Żółkiewska sinagoga, esanti Zółkiew (Ukraina) mieste, gynybinis renesanso stiliaus su baroko elementais pastatas, pastatytas XVII a. pabaigoje.

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „WEJŚCIE DO CERKWI WOŁOSKIÉJ WE LWOWIE. OD STRONY DZIEDZIŃCA. DOMY DREWNIANE W WIŚNICZU. ŁUKASZ GÓRKA. BUDOWLE W WIŚNICZU. BÓŹNICA W ŹÓŁKWI.“

Visi estampai signuoti spausdintinėmis signatūromis.

Lape yra penkios graviūros. Pirmoje vaizduojama karalienės Bonos karūna, kurią ji padovanojo Dominikonų vienuolynui Podkamenske (Lenkija). Antrojoje vaizduojami seni mediniai namai. Trečiojoje vaizduojama jauna moteris iki pusės, ilgais palaidais plaukais, su šviesiu, kailiniu apklotu ant kelių. Ketvirtojoje – antkapinis paminklas pranciškonams kunigams  Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilikoje Krokuvoje (Lenkija). Penktoje – biustinis portretas. Vaizduojamas kunigas Janas Laskis (1499–1560) – Lietuvos ir Lenkijos Reformatų Bažnyčių kūrėjas.

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „WIENIEC KRÓLOWÉJ BONY. STARE DOMY W BIECZU. PORTRET WSPÓŁCZESNY. JAN ŁASKI. POMNIK GROBOWY W KRUŹGANKACH KLASZTORU KSIĘŹY FRANCISZKANÓW W KRAKOWIE.“

Visi estampai signuoti spausdintinėmis signatūromis.

Romantinės dailės tendencijos ryškios Mykolo Elvyro Andriolio (1836–1893) kūryboje. Vilniuje gimęs italų kilmės dailininkas įgijo puikų akademinį išsilavinimą. 1857 jis baigė Peterburgo dailės akademiją, vėliau tobulinosi Šv. Luko dailės akademijoje Romoje. M. E. Andriolis daug keliavo ir po Lietuvą, piešė architektūros ir dailės paminklus, liaudies tipus. Kaip aktyvus 1863 metų sukilimo dalyvis buvo suimtas ir ištremtas į Viatką (1868). Po 1871 amnestijos gyveno Varšuvoje. M. E. Andriolis iliustravo lenkų rašytojų knygas, bendradarbiavo žurnaluose „Tygodnik Ilustrowany“ ir „Kłosy“. 1883–1886 dirbo Paryžiaus Firmin Didot leidykloje, iliustravo V. Šekspyro, A. Diuma, D. F. Kuperio ir kt. knygas. M. E. Andriolio pieštus estampus ir iliustracijas raižė žymūs prancūzų ir lenkų ksilografai. Medžio raižinys, vaizduojantis rašantį vienuolį, sukurtas Varšuvos laikotarpiu. Jis pasižymi vaizdingu praėjusios epochos atmosferos perteikimu, išraiškinga tipažo charakteristika, puikia, meistriška raižysena.

Aprašė Regina Urbonienė