Search parameters:

  • Author: Kazimieras Bachmatavičius
 
Objects sorted by
     
  • Litografija pagal A. Orlovskio piešinį

    Litografija pagal A. Orlovskio piešinį, 1836 m.

    Aleksander Orłowski, Kazimieras Bachmatavičius

    Kompozicijoje pavaizduotas einantis senas vyras su kailiuku apkraštuota kepure, vilkintis apiplyšusius drabužius. Kairėje rankoje – lazda, dešinėje – keli pirštais sugniaužti žabeliai, ant nugaros – pundas surištų žabų. Fone – kelio fragmentas. 

    Užrašas apatinėje dalyje: „Rys. na Kazimiere Bac. z natury A. Orlowski“.

    Signuotas spausdintine signatūra.

  • Vaizdingi mažųjų J. Rustemo darbų prisiminimai

    Vaizdingi mažųjų J. Rustemo darbų prisiminimai, 1837 m.

    Jonas Rustemas, Kazimieras Bachmatavičius

    Kompozicijoje – keli piešiniai, kurie nėra tarpusavyje susieti siužetine linija. Vidurinėje dalyje įkomponuota sėdinčio prie stalo ir ilgą pypkę rūkančio vyro figūra, sukurta pagal Jono Rustemo "Autoportretą su pypke". Po šiuo piešiniu yra užrašas – „Papatuci!“. Viršutinėje ir apatinėje lakšto dalyse pavaizduotos buitinės scenos su žmonių figūromis, seno vyro su ausine kepure portetas.

    Užrašas viršutinėje dalyje: „PETITS OUVRAGES DE J. RUSTEM“.

    Nesignuotas.

  • Jono Rustemo portretas

    Jono Rustemo portretas, 1836 m.

    Kazimieras Bachmatavičius

    Kompozicijoje pavaizduotas Jonas Rustemas (1762–1835). Vyras sėdi prie stalo, pasisukęs į kairę pusę, sukryžiavęs kojas, dešinė ranka atremta į piešimo pakylą. Fone – interjero su draperijomis fragmentas. 

    Užrašas apatinėje dalyje – spausdintinis, sunkiai įskaitomas.

     

  • Iš aplanko „Vaizdingas mažųjų Jono Rustemo kūrinių prisiminimas“

    Iš aplanko „Vaizdingas mažųjų Jono Rustemo kūrinių prisiminimas“, 1837 m.

    Kazimieras Bachmatavičius

    Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808–1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762–1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. „Mažuosiuose“ vilnietiškuose vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje dominuoja dvi besišnekučiuojančios vilnietės, vilkinčios detaliai atkurtais, būdingais XIX a. miestiečių rūbais. Centre įkomponuota ypač žaisminga mažučio amūro su fakelu figūrėlė.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Jonas Rustemas

    Jonas Rustemas, 1836 m.

    Kazimieras Bachmatavičius

    Kazimieras Bachmatavičius (1808–1837) Vilniaus universitete 1823–1829 m. mokėsi tapybos. Litografuoti jis pradėjo dar studijų metais, vėliau išleido litografijų ciklus, sukurtus pagal Aleksandro Orlovskio bei dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762–1835) piešinius. Bachmatavičiaus litografijos lengvo, grakštaus piešinio, perteikiančios romantizuotas ar kasdienio gyvenimo scenas. Jono Rustemo portretas – viena iš nedaugelio Kazimiero Bachmatavičiaus portretinių kompozicijų, vaizduojanti dailės profesorių meninio įkvėpimo momentu.
    Jonas Rustemas (1762–1835) – dailininkas, dailės pedagogas. Gimė Stambule armėno (?) ir prancūzės šeimoje. Dailės mokėsi Varšuvoje pas Žaną Pjerą Norbleną ir Marčelo Bačarelio vadovaujamose karališkosiose tapybos dirbtuvėse. 1788–1790 m. buvo išvykęs į Vokietiją, grįžęs dirbo įvairiuose dvaruose. 1798 m. paskirtas Pranciškaus Smuglevičiaus adjunktu Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedroje. Po Smuglevičiaus mirties perėmė vadovavimą katedrai, nuo 1811 m. – profesorius. Rūpinosi dailės dėstymo metodikos tobulinimu, universiteto dailės kolekcijos ir kitų mokymo priemonių kaupimu, studentų darbų parodų organizavimu. Tapė daugiausia portretus, yra sukūręs ir istorinių kompozicijų, buitinio žanro piešinių, spektaklių dekoracijų.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Iš aplanko

    Iš aplanko "Vaizdingas mažųjų Jono Rustemo kūrinių prisiminimas", 1837 m.

    Kazimieras Bachmatavičius

    Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808-1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762-1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. "Mažuosiuose" vilnietiškuose vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, dailininko sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Ypač išraiškinga centrinė, žibintu sau pasišviečiančio kelią, tamsos slepiamo barzdoto praeivio figūrėlė.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Iš aplanko

    Iš aplanko "Vaizdingas Mažųjų Jono Rustemo kūrinių prisiminimas", 1837 m.

    Kazimieras Bachmatavičius

    Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808-1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762-1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. Nedidelio formato vilnietiškuose vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Vienok, litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, dailininko sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Litografijoje vienodai įtaigiai perteiktas ir dviejų miestiečių pokalbis, ir charakteringa prekeivio figūrėlė, ir idiliška vaikų su gėlėmis scena.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Iš aplanko

    Iš aplanko "Vilniaus prisiminimai", ~1837 m.

    Kazimieras Bachmatavičius

    Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808-1837) litografijų aplanke "Vilniaus prisiminimai" gyvai atkurtos buitinės ir romantizuotos XIX a. miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Meistriškos litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, dailininko sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje matome grakščias raitelių ir jų žirgų figūras bei keletą smulkių scenų su karietomis ir kt.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Iš aplanko

    Iš aplanko "Vilniaus prisiminimai", ~1837 m.

    Kazimieras Bachmatavičius

    Kazimieras Bachmatavičius (1808-1837), Jono Rustemo mokinys, labiau žinomas kaip litografas nei kaip tapytojas. Kilęs iš Dobrovlianų, Ašmenos pavieto Vilniaus gubernijoje (dab. Baltarusijos, Gardino srities), kurį laiką gyveno ir kūrė Vilniuje, o nuo 1830 m. gyveno Dobrovlianuose. Jo litografijų aplanke "Vilniaus prisiminimai" gyvai atkuriamos buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape kelias skirtingo dydžio scenas ar pavienius tipažus, dažnai tarpusavyje nesusietus vientiso siužeto linija. Jo litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, dailininko sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje matome scenas iš XIX a. aristokratijos gyvenimo bei kelis išraiškingus varguomenės atstovų tipus.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Iš aplanko „Vilniaus prisiminimai“

    Iš aplanko „Vilniaus prisiminimai“, ~1837 m.

    Kazimieras Bachmatavičius

    Kazimieras Bachmatavičius (1808–1837), Jono Rustemo mokinys, labiau žinomas kaip litografas nei kaip tapytojas. Kilęs iš Dobrovlianų, Ašmenos pavieto Vilniaus gubernijoje (dab. Baltarusijos, Gardino srities), kurį laiką gyveno ir kūrė Vilniuje, o nuo 1830 m. gyveno Dobrovlianuose. Jo litografijų cikle „Vilniaus prisiminimai“ atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape kelias skirtingo dydžio scenas ar pavienius tipažus, dažnai tarpusavyje nesusietus vientiso siužeto linija. Jo litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, dailininko sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje dominuoja XIX a. miestietiško gyvenimo epizodas prie Vilniaus Šv. Onos bažnyčios.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Iš aplanko „Vaizdingas mažųjų Jono Rustemo kūrinių prisiminimas“

    Iš aplanko „Vaizdingas mažųjų Jono Rustemo kūrinių prisiminimas“, 1837 m.

    Kazimieras Bachmatavičius
    Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808-1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762-1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. Jo nedideliuose vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Vienok litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Ypač išraiškinga centrinė, žibintu sau pasišviečiančio kelią tamsi barzdoto praeivio figūrėlė.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Iš aplanko

    Iš aplanko "Vaizdingas mažųjų Jono Rustemo kūrinių prisiminimas", ~1837 m.

    Kazimieras Bachmatavičius

    Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808-1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762-1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. "Mažuosiuose" vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Vienok litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje dominuoja centrinis vaizdelis su sėdinčiu vyru, rūkančiu ilgą pypkę. Tai pagal Jono Rustemo autoportretą sukurta portretinė kompozicija.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Displaying 1 results of 12
  • Number of entries per page:
  • Page: of: 3