Search parameters:

  • Literature, source, publication: Rietavo apylinkės, Kaunas: Lietuvos kraštotyros draugija, 1992, http://www.libis.lt/recordMarcForm.do?pageNo=undefined&marcFullType=full&biId=104157&BI001=undefined&doBackSearch=1&pSize=1&catalog=false&doNotHistory=1&resId=null (žiūrėta 2014 m. gegužės 5 d.).
 
Objects sorted by
     
  • Rietavo dvaro sodyba. Kunigaikščių Oginskių rūmų Rietave oranžerijos fragmentas apie 1924 m.

    Rietavo dvaro sodyba. Kunigaikščių Oginskių rūmų Rietave oranžerijos fragmentas apie 1924 m.

    Nežinomas fotografas

    Nespalvota, siužetinė, vertikalaus formato fotografija. Nufotografuotas kunigaikščių Oginskių rūmų Rietave oranžerijos fragmentas apie 1924 m. Užfiksuota pati aukščiausia iš medžio ir stiklo konstrukcijų pastatyta oranžerijos dalis –„palminė“. Iš šonų ji jungiasi su kitomis oranžerijos patalpomis. Pastatas apiręs, jo konstrukcijos sutvirtintos skersai užkaltomis medinėmis , plačiomis lentomis, iš šonų paramstytas medinėmis rąstų sąramomis.
    Fotografijos kraštai lygūs apvesti baltu siauru rėmeliu.
    Fotografijos reversas vertikalaus formato. Jame įrašas violetiniu tušu: „ Rietavo dvare būvūsi Oranžerija/ kurioje budavo įv. Gėlės, Palmės kurios/ jų amžius 250 metų man mažam/ būnant tekdavo jas laistyti vandeniu/ ir dirbtiniu lietum purkšti švyrkštais/ Planas priedu Dziubinsko“. Žemiau įrašas pieštuku: „~ 1924 m.“

     

    Plačiau apie kunigaikščių Oginskių Rietavo rūmų oranžeriją žr. "Literatūra, šaltiniai" 1, 2.

     

  • Rietavo dvaro sodyba. Kunigaikščių Oginskių rūmų griuvėsiai, buvusios oranžerijos salono fragmentas. Griuvėsių fone pozuoja keturios moterys.

    Rietavo dvaro sodyba. Kunigaikščių Oginskių rūmų griuvėsiai, buvusios oranžerijos salono fragmentas. Griuvėsių fone pozuoja keturios moterys., 1937 m.

    Nežinomas XX a. I p. fotografas

    Nespalvota, horizontalaus formato, siužetinė nuotrauka. Nufotografuoti Kunigaikščių Oginskių rūmų griuvėsiai Rietave. Tai buvusios rūmų oranžerijos dalis vadinama „fontanine“ arba „oranžeriniu salonu“, žr. "Literatūra ir šaltiniai" 1.

    Griuvėsių fone pozuoja keturios moterys. Antroje eilėje iš kairės antra- Marija Budrevičiūtė. Kitos nežinomos. Viena iš moterų sėdi ant buvusio oranžerijos fontano krašto.
    Nuotraukos pakraščiai balti, kraštai karpyti. Nuotraukos reverse įrašas mėlynu tušu: „Oginskių rūmų agonija". Žemiaus įrašas pieštuku "1937 “.
     

     

  • Rietavo dvaro sodyba. Kunigaikščių Oginskių dvaro nešildomas šiltnamis- „trephauzas“. Priešais jį- trys moterys.

    Rietavo dvaro sodyba. Kunigaikščių Oginskių dvaro nešildomas šiltnamis- „trephauzas“. Priešais jį- trys moterys., 1937 m.

    Nežinomas XX a. I p. fotografas

    Nespalvota, horizontalaus formato, siužetinė fotografija. Nufotografuotas Kunigaikščių Oginskių dvaro Rietave nešildomas šiltnamis.  
    Priešais šiltnamį stovi trys moterys. Centre- Marija Budrevičiūtė. Kitos nežinomos.
    Fotografijos pakraščiai balti, kraštai karpyti. Fotografijos reverse įrašas juodu grafitu: „Nešildomasis šiltnamis, nuėmus langus / Justino Kontrimo / 1937 m “ .

     

    Šiltnamio pamatai ir rudimentai išlikę iki šių dienų. Dvaro klestėjimo laikais dvare buvo du šiltnamiai. Jie stovėjo maždaug už 400 m. į šiaurę nuo rūmų, prie iškasto didoko dekoratyvinio tvenkinio. Vienas 30x5 m. ploto šiltnamis buvo šildomas. Trečdalis jo buvo įleista į žemę. Liaudis jį vadino trephauzu, matyt, nuo vokiško žodžio treibhaus- šiltnamis. Jame buvo auginami šilumą mėgstantys augalai: palminiai, mimozos, įvairios gėlės, daržovių daigai ir kai kurios daržovės.
    Kitas- nešildomas šiltnamis 33x6 m. ploto buvo pastatytas greta, bet kiek atokiau nuo apšildomojo. Jame būdavo auginamos vynuogės, fygos, persikai, abrikosai ir kiti šiltų kraštų augalai. ... . Žr. Literatūra ir šaltiniai 1.

     

  • Rietavo dvaro sodyba. Buvęs kunigaikščių Oginskių rūmų parteris prie fontano sėdi grupė moterų, fone apardytos oranžerijos salono fragmentas.

    Rietavo dvaro sodyba. Buvęs kunigaikščių Oginskių rūmų parteris prie fontano sėdi grupė moterų, fone apardytos oranžerijos salono fragmentas., 1932 m.

    Nežinomas XX a. I p. fotografas

    Nespalvota, horizontalaus formato, siužetinė fotografija. Nufotografuota buvusiame kunigaikščių Oginskių rūmų parteryje sėdinčių jaunų moterų grupė. Iš kairės šešta- Rietavo L. Ivinskio pradinės mokyklos mokytoja Barbora Geidukytė Ržašauskienė. Kitos nežinomos. Kai kurios moterys sėdi ant buvusio parterio fontano atbrailos. Fontanas prižėlęs karklų. Fone matosi nugriautų Oginskių rūmų pastato dalis-  buvusios oranžerijos salono fragmentas. Plačiau apie Rietavo rūmų oranžeriją žr. "Literatūra, šaltiniai" 1, 2.

    Fotografijos reversas horizontalaus formato, taškinėmis linijomis padalintas į įrašo ir adreso laukelius. Reverso viršuje spausdintas užrašas: „POST CARD/ CARTE POSTALE// COMMUNICTION    ADDRESS“.  Reverso apačioje, spausdinata reidė „J.“ ir skaičius „9“. Nuotraukos reverse įrašas pieštuku: „ Ržašauskienė/ centre su seserimi/ 1932“.

     

  • Rietavo dvaro sodyba. Buvęs kunigaikščių Oginskių malūnas prie Didžiojo tvenkinio.

    Rietavo dvaro sodyba. Buvęs kunigaikščių Oginskių malūnas prie Didžiojo tvenkinio., 1936 m.

    Nežinomas fotografas

    Nespalvota, horizontalaus formato siužetinė fotografija. Nufotografuotas tašytų akmenų pastatas, dengtas gontiniu stogu. Prieš jį tyvuliuoja vandens telkinys, kurį nuo pastato skiria medinė užtvanka- tiltas. Ant tilto stovi žmogus. Tai buvęs kunigaikščių Oginskių malūnas prie Didžiojo tvenkinio.
    Fotografijos kraštai lygūs. Reverse įrašas pieštuku: „1936 m.“.

     

    Šio vandens malūno planas saugomas Lietuvos centriniame valstybiniame archyve. Jį surado ir knygoje „Pirmosios elektrinės Lietuvoje“ pateikia Stasys Bilys. Vertingoje knygoje pateikiama ir daugiau įdomių faktų apie šį pastatą.

     

    Knygoje „Rietavo apylinkės“ taip pat pateikiama svarbios informacijos susijusios su šio pastato istorija. 1919 m. prie senojo vandens malūno pastačius medinį pastatą ir jame sumontavus įrengimus čia buvo įrengta antroji Rietavo elektrinė, kuri su pertraukomis veikė iki pat Antrojo pasaulinio karo. Artilerijai apšaudant Rietavą , sviedinys pataikė į elektrinę, sunaikino mašinas, uždegė medinę daržinę. Visa, ko dar nebuvo sunaikinęs sprogimas sudegė.

     

    Senąjame akmeniniame vandens malūne po karo gyveno kelios šeimos. Tačiau apie 1960 m. malūną buvo nutarta išardyti. Tokiu būdu Rietavas neteko istorinio pastato.

     

    Plačiau apie Rietavo dvaro vandens malūną ir antrąją Rietavo elektrinę žr. „Literatūra, šaltiniai“ 1, 2.

     

  • Rietavo dvaro sodyba. Kunigaikščių Oginskių rūmų oranžerijos salono griuvėsiai

    Rietavo dvaro sodyba. Kunigaikščių Oginskių rūmų oranžerijos salono griuvėsiai, ~1937 m.

    Nežinomas XX a. I p. fotografas

    Nespalvota, horizontalaus formato, siužetinė fotografija. Nufotografuota Rietavo dvaro sodyba; kunigaikščių Oginskių rūmų oranžerijos salono (fontaninės) griuvėsiai. Plačiau apie oranžeriją žr. "Literatūra ir šaltiniai" 1,2.
    Nuotraukos pakraščiai balti, kraštai karpyti. Reversas horizontalaus formato, padalintas į įrašo, adreso ir pašto ženklo laukelius.

     

  • Rietavo žemesniosios žemės ūkio mergaičių mokyklos moksleivės rūšiuoja gėlių sodinukus buvusioje kunigaikščių Oginskių oranžerijoje apie 1930 m.

    Rietavo žemesniosios žemės ūkio mergaičių mokyklos moksleivės rūšiuoja gėlių sodinukus buvusioje kunigaikščių Oginskių oranžerijoje apie 1930 m., ~1930 m.

    Vaitiekus Šakys

    Nespalvota, horizontalaus formato, siužetinė fotografija. Nufotografuota grupė jaunų merginų besidarbuojančių su augalais patalpoje. Tai Rietavo žemesniosios žemės ūkio mergaičių mokyklos moksleivės rūšiuoja gėlių sodinukus buvusioje kunigaikščių Oginskių oranžerijoje apie 1930 m.
    Fotografijos kraštai karpyti. Fotografijos reversas horizontalaus formato, padalintas į įrašo ir adreso laukelius. Reverso viršuje spausdintas užrašas: „ POST CARD/ CARTE POSTALE// COMMUNICTION ADDRESS“.  Reverso apačioje, spausdintas užrašas: „Jaskaun Seide 15 normal“.  Reverso apačioje centre violetinis fotografo spaudo atspaudas: „Foto-/ Šakys/ Rietave“.

     

    Šioje fotografijoje užfiksuotas Oginskių rūmų oranžerijos paskutinysis skyrius vadinamas azaliniu. Pagal liudininkų prisiminimus, pateiktus knygoje "Rietavo apylinkės", čia ant kaskadų kylančių į viršų, beveik iki pat stogo vazonuose augo, žydėjo ir žavėjo lankytojo akį gražiais įvairiaspalviais žiedais azalijos ir kitos gėlės. Šį grožį, kaip prisimena buvusio sodininko B. Saponkos duktė S. Lapinskaitė, dar pagyvindavo didžiulė arbatinė rožė "Maršal Nil". Jos penki stiebai išrangyti po stikliniu stogu savo puošniais žiedais žavėjo lankytojus.

    Šio skyriaus antrame aukšte prie šiaurinės sienos buvo įrengta apie 4 m pločio platforma. Čia ant stalų buvo džiovinamos gėlių sėklos, svogūnėliai, pupelės ir kt., o po kaskadomis buvo oranžerijos darbininkų darbo vieta. Čia stovėjo darbiniai stalai, buvo sudedami vazonai, dėžės, kubilai, darbo įrankiai, buvo supilamos durpės, kompostas, smėlis.

    Šiaurinės sienos durys  vedė į parką, pro kurias vasarą būdavo išnešamos į lauką gėlės ir čia tvarkingai surikiuotos vasarodavo. (Žr. "Literatūra, šaltiniai" 1).

  • Kunigaikščio Bogdano Oginskio Rietavo dvaro sodininkas Bronius Saponka rūmų oranžerijoje

    Kunigaikščio Bogdano Oginskio Rietavo dvaro sodininkas Bronius Saponka rūmų oranžerijoje

    Nežinomas XX a. I p. fotografas

    Nespalvota, vertikalaus formato, portretinė fotografija. Fotografijos kraštai lygūs, kampeliai nuapvalinti. Nufotografuotas aukštoje įstiklintoje patalpoje tarp didelių augalų vazonų stovintis vyras. Tai Kunigaikščio Bogdano Oginskio Rietavo dvaro ilgametis sodininkas Bronius Saponka rūmų  oranžerijojos palminiame skyriuje.
     

    Bronius Saponka, Liudviko gimė 1862m. Zlotine ??? ( gal Žlobinas (brus. Жлобін, rus. Жлобин, lenk. Żłobin) 
    Buvo baigęs Vilniaus sodininkystės mokyklą. Kadangi buvo labai gabus kunigaikštis B. Oginskis išsiuntė į užsienį mokytis. B. Saponka  praktikavosi Vokietijoje, Lenkijoje, Olandijoje, mokėjo lenkų, rusų, vokiečių kalbas.
    Rietavo dvare B. Saponkai buvo pavesta tvarkyti visą oranžerijų, šiltnamių, gėlynų, parko, daržų ir sodo ūkį. Jam talkindavo apie 20 darbininkų.
    B. Saponkai puikiai sekėsi tvarkytis. Jis sakydavo:” Augalai tik tam atskleidžia savo paslaptis, kas juos tikrai myli”. Tai geriausiai iliusruotų liudininkų prisiminimai pateikti knygoje “Rietavo apylinkės”, skyriuje “Oginskių oranžerijos ir šiltnamiai” (žr. ”Literatūra ir šaltinai” 1), kuriame vien iš pateikto augalų sąrašo sužinome kokia gausi retų, šilumą mėgstančių augalų kolekcija buvo auginama ir prižiūrim Rietavo dvare. Tai palmės, kamelijos, oleandrai, orchidėjos, azalijos, mimozos, šiltnamiuose augintos vynuogės, fygos, persikai, abrikosai, melionai. Šv. Kalėdoms visada būdavo šampinjonų.

    Apie vėlyvesnio laikotarpio sodininko B. Saponko darbus sužinome iš Dr. J. Klimavičiūtės parengto straipsnio”Rietavo dvaro oranžerijos likimas XX a.” (žr. ”Literatūra ir šaltinai” 2).
    1909 m. Mirus kunigaikščiui Bogdanui Oginskiui, Rietavo dvaro padėtis  pablogėjo, be to, dvaras smarkiai nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą. Nepriklausomos Lietuvos metais rūmai buvo visiškai apleisti, parduoti iš varžytinių ir netrukus, apie 1927 m. nugriauti. Tačiau oranžerija dar gyvavo apie dešimt metų. Jos sunykimą pristabdė tai, kad 1924 m. Rietavo oranžerija, įvertinus joje sukauptų augalų kolekcijos mokslinę reikšmę atiteko besikuriančiam Lietuvos universitetui. Tačiau į Kaune besikuriantį universiteto botanikos sodą, nesant tinkamų šiltnamių, augalų iš Rietavo, ypač palminių, pergabenti iš karto nebuvo galimybės. Buvo nutarta pasirūpinti, kad augalai išliktų Rietavo oranžerijoje. Jai prižiūrėti buvo nusamdytas dar nuo 1902 m. dvare tarnavęs sodininkas B. Saponka., kuriam atlyginimas buvo mokamas iš universiteto Matematikos- gamtos falulteto asignavimų. Oranžerija Rietave buvo išlaikyta iki 1937 m. lapkričio 15 d.
    Visą tą laiką B. Saponka būdamas tikras savo srities specialistas, nuoširdžiai atsidavęs savo darbui rūpinosi augalais.

    Bronius Saponka buvo ir gausios šeimos tėvas. Pirmoje santuokoje turėjo tris vaikus, o II–oje – septynis.

    1941 – 1945 m. B. Saponka gyveno, Plungėje. Vėliau, bijodamas represijų pasitraukė į Lenkiją. Ilgą laiką Kaune likusi gyventi jo šeima neturėjo jokių žinių apie jį. Apie 1955 m. per Raudonąjo kryžiaus organizaciją surado jį sūnus. Bronius Saponka grįžo į Lietuvą. Mirė – 1961 05 06 m. Kaune.

  • Rietavo progimnazijos moksleiviai su lietuvių kalbos mokytoju Juozapu Balsevičiumi 1919 m.

    Rietavo progimnazijos moksleiviai su lietuvių kalbos mokytoju Juozapu Balsevičiumi 1919 m., 1919 m.

    Nežinomas XX a. I p. fotografas

    Nespalvota, horizontalaus formato, grupinė fotografija. Nufotografuota grupė jaunų žmonių . Tai Rietavo progimnazijos moksleiviai su lietuvių kalbos mokytoju Juozapu Balsevičiumi 1919 m.

    Ketvirtoje eilėje iš kairės antras stovi Petras Petkevičius - Jono Petkevičiaus, buvusio Bogdano Oginskio orkestro muzikanto, būgnininko sūnus.

    Plačiau apie Rietavo progimnaziją jos mokytojus ir moksleivius žr. "Literatūra ir šaltinai" 1.
    Fotografijos kraštai lygūs. Fotografijos reversas horizontalaus formato, padalintas į įrašo ir adreso laukelius.

  • Rietavo šv. Mykolo arkangelo bažnyčios centrinės navos sietynas

    Rietavo šv. Mykolo arkangelo bažnyčios centrinės navos sietynas, ~1965 m.

    Mečislovas Sakalauskas

    Horizontalaus formato siužetinė, nespalvota fotografija. Nufotografuotas bažnyčios lubų skliaute kabantis dekoratyvus, metalinis sietynas su šimtu lempučių.
    Tai Rietavo šv. Mykolo arkangelo bažnyčios centrinės navos sietynas.
    Šis sietynas, kunigaikščių Oginskių rūpesčiu, pirmą kartą įžiebtas1892 m. balandžio 17 d., šv. Velykų rytą.


    Kokį įspūdį to meto žmonėms darė elektra, savo knygelėje "Atsisveikinimas su Tėvyne" aprašo mokytoja, kraštotyrininkė Eleonora Ravickienė. Ji užrašė B. Oginskio liokajaus J. Kalniko pasakojimą: "Kuomet iš elektrinės tiesė laidus į dvaro rūmus, žmonės stebėjosi, kaip gi čia būsią, kad ugnis kūrensis viename laidų gale - dvaro rūmuose. Kai vyrai pamatė šviečiančią elektros lemputę, vieni ją mėgino užpūsti, kiti - prie jos pypkę užsidegti, treti bijojo prisiartinti... O kai uždegė elektrą bažnyčioje, į Rietavą važiuodavo pažiūrėti šitos šviesos iš visų Žemaitijos kampų". Tikras stebuklas. O čia dar vargonai gaudžia, muzikantai griežia -jautiesi lyg danguje (...).
    Daugiau informacijos apie Rietavo dvaro elektrinę ir bažnyčios didįjį sietyną žr. "Literatūra ir šaltiniai".


    Fotografijos reverse yra įrašas mėlynu tušinuku: „Rietavo bažn. / Plungės rajon. / 1965 m. M. Sakalauskas.“.

  • Rietavas pirmosiomis II pasaulinio karo dienomis. Rietavo šv. Mykolo arkangelo bažnyčios sudaužytų vargonų vaizdas

    Rietavas pirmosiomis II pasaulinio karo dienomis. Rietavo šv. Mykolo arkangelo bažnyčios sudaužytų vargonų vaizdas, 1941 m.

    Nežinomas fotografas

    Nespalvota, siužetinė, horizontalaus formato, lygiais kraštais nuotrauka. Nufotografuotas Rietavo šv. Mykolo arkangelo bažnyčios vargonų, sudaužytų pirmosiomis II Pasaulinio karo dienomis,  vaizdas. Vaizdą pakraščiuose rėmina baltas laukelis.

    Muzikologas Vytautas Povilas Jurkštas tyrinėjęs Rietavo bažnyčios vargonų istoriją ir domėjęsis šiuo instrumentu Lietuvos centriniame valstybe archyve ir kituose šaltiniuose surado nemažai vertingos informacijos, kuri buvo publikuota knygoje „Rietavo apylinkės“. Pasak jo šie vargonai kunigaikščio Irenėjaus Oginskio (1808-1863) rūpesčiu buvos užsakyti ir pagaminti Saksonijoje garsioje, iki šių dienų veikiančioje, vargonų meistro Karlo Eduardo Jemlicho (Karl Eduard Jemlich) dirbtuvėje Drezdene. Tai buvęs vidutinio dydžio tokios rūšie instrumentas. 30-ies registrų Rietavo vargonai buvę „puošnūs ir brangūs, labai malonaus balso“. Kunigaikščiui jie atsiėjo 5 500 talerių ir Rietave buvo pastatyti apie 1859 m.

    Dabar šių kadaise visoje Žemaičių žemėje garsių vargonų belikęs tik atsiminimas. Jie buvo sudaužyti pačioje Antrojo pasaulinio karo pradžioje, 1941 m. birželio mėnesį. Užvirus mūšiams, rusų kariuomenė Rietavo bažnyčios bokšte įsirengė kulkosvaidį ir apšaudė Žemaičių plentu žygiuojančius vokiečius. Norėdami nutildyti kulkosvaidį, vokiečiai apšaudė bažnyčią ir artilerijos sviedinys apgadino antrąjį jos bokštą., išmušė nemažą skylę dešinėje jos pusėje. Sprogimai ne tik apgadino didįjį altorių, marmurines grindis ir kt., bet ir visiškai sudaužė vargonus.

  • Gydytojas Petras Cirtautas (1854 - 1919)

    Gydytojas Petras Cirtautas (1854 - 1919)

    Nežinomas fotografas

     

    Nespalvota, vertikalaus formato, portretinė fotografija. Nufotografuotas gydytojas Petras Cirtautas (1954-1919.XII.27) ilgus metus dirbęs Rietave ir jo apylinkėse.

    Petras Cirtautas gimė Veiviržėnuose 1854 (1856 m.?), Gasparo Cirtauto ir Marcijonos Skomantaitės - Cirtautienės šeimoje. Šeimoje augo 10 vaikų. Nors tėvai buvo pasiturintys ūkininkai, bet du sūnus – Gasparą (1888 m. tapusį Kauno kunigų seminarijos rektoriumi, o nuo 1910 m. Žemaičių vyskupu)  ir Petrą (būsimąjį gydytoją) – į mokslus išleido Rietavo kunigaikštis Oginskis. Petras Cirtautas studijavo Doparto (Tartu) universitete. Baigęs mokslus įsikūrė Rietave. Gyvendamas Rietave jis net tik gydė žmones, bet ir rūpinosi šio krašto švietimu. Kartu su žmona Elena, kilusia iš Pavandenės dvaro garsios Sakelių giminės, aktyviai dalyvavo Rietavo visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime.

    Abu jie talkino rengiant lietuviškus vakarus. Petras Cirtautas prisidėjo prie to, kad Rietave atsirastų didelė, net 400 vietų salė susirinkimams, bei lietuviškiems vaidinimams. Salė buvo įrengta Rietavo vartotojų draugijos iš kunigaikštienės Marijos Gabrielė Oginskienės išnuomoto mūrinio namo, greta bažnyčios, antrame aukšte. Gydytojo žmona Elena, kurios mokytoja, tėvų namuose (1901–1903) buvo rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, prisidėjo prie visuomeninių draugijų Rietave įkūrimo. 1908 m. ji dalyvavo steigiant (įkūrė) Rietavo vartotojų draugiją,  buvo ir viena iš labdarių draugijos organizatorių. Ši draugija (Rietave veikusi 1910-1914 m.) išlaikė prieglaudą ir šelpdavo beturčius. Nemažai lėšų šiai veiklai remti būdavo surenkama lietuviškų (labdaros) vakarų metu. 1911 m. Rietave buvo įsteigtas Blaivybės draugijos Rietavo skyrius. Elena Cirtautienė tapo šios draugijos revizijos komisijos pirmininke. Blaivybę mėginta propaguoti betarpiškai bendraujant su jaunimu. Blaivybės skyrius atidarė arbatinę, kuria labiausiai rūpinosi gydytojas P. Cirtautas. Arbatinę ypač mėgdavo mokiniai. 1914 m. Rietave atidaryta blaivybės skyriaus biblioteka.

    Neretai Rietave lankydavosi ir gydytojo vyresnysis brolis vyskupas Gasparas Cirtautas (1841-1913).)

    Kilus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 lapkričio 7 (20) d. Rietave buvo atidaryta Raudonojo kryžiaus ligoninė sužeistiems kariams. Taip pat įsteigtas nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijos Rietavo skyrius. Riekia manyti, kad Petras ir Elena Cirtautai neliko nuošalyje nuo šių problemų sprendimo.

    Petras ir Elena Cirtautai užaugino penkis vaikus: Viktorą, Eleną, Mariją, Ireną ir Petrą. Kultūros požiūriu svarbu paminėti, kad Petro ir Elenos Cirtautų vaikaitis, dukros Elenos sūnus, yra garsus Lietuvos kompozitorius Vytautas Barkauskas.

    Petras Cirtautas mirė 1919 m., sulaukęs  65 m. amžiaus. Palaidotas šeimos kape Rietave.

    Plačiau apie Petrą Cirtautą ir jo šeimą žr. "Literatūra ir šaltiniai":                                                                                                                                                                            

     

  • Displaying 1 results of 12
  • Number of entries per page:
  • Page: of: 2