• The Apartment of Juozas Tumas-Vaižgantas

      The Apartment of Juozas Tumas-Vaižgantas

      In 1920-1933, a famous public figure, a writer, and a priest Juozas Tumas-Vaižgantas lived in the house by the Church of Assumption of Blessed Mary to Heaven (or Vytautas the Great Church), in Aleksoto Street,Kaunas, then the temporary capital of Lithuania. He was a colourful and active participant of Lithuanian national revival of the 19th-20th centuries, the most popular and restless pre-war highlander in Kaunas. Vaižgantas was a well-known publicist, educationist, literary historian, and a museologist. He amazed his contemporaries with a dazzling wit and wisdom, was loved by the youth for his lively and energetic spirit. He moved from Vilnius to Kaunas in 1920 when Antanas Smetona asked him to be the editor of the newspaper "Tauta". Juozas Tumas-Vaižgantas took the rector’s position at Vytautas the Great Church, taught history of the old Lithuanian literature at the University of Lithuania. His apartment was a place where Kaunas intelligentsia, artists, soldiers, priests, and other famous public figures would gather.

      The house where now the museum is situated was built in 1901. It was the property of Kaunas citizens Stanislava Musteikienė and Petras Musteikis. In 1930, major repairs were carried out in the apartment – a third floor was added and all home comforts were installed. Before that, inhabitants had only electricity. Through the windows one may see the Church of Assumption of Blessed Mary to Heaven which is the oldest example of Early Gothic in Kaunas. For nearly twelve years, Vaižgantas was a rector there and took care of its restoration and repair. Juozas Tumas-Vaižgantas Memorial Apartment-Museum was established in 1997 as one of the branches of Maironis Lithuanian Literature Museum. The 4-room apartment now looks practically the same as it did when Juozas Tumas lived here. Iconographic material that Vaižgantas left was of a huge help – he had made a picture of each of his rooms which served well when authentically restoring the flat. Four rooms have been reconstructed – they are now furnished with original furniture, various stuff, and artworks that used to belong to Vaižgantas. The flat’s interior is decorated with photographs that reflect writer’s life.

Objects of the exhibition

   
  • Litografija „Popiežius Pijus XI“

    Litografija „Popiežius Pijus XI“, ~1925 m.

    Nežinomas autorius

    Popiežiaus Pijaus XI (Ambrogio Damijano Achille Ratti, 1857–1939) portretas yra nežinomo dailininko litografija, pagaminta apie 1925 m. Prieš tapdamas popiežiumi Pijumi XI, jis  buvo paskirtas apaštaliniu vizitatoriumi Lietuvai, 1920 metais čia bent du kartus buvo atvykęs, lankėsi Kaune ir Vilniuje. 1922 metais jis buvo išrinktas popiežiumi. Juozas Tumas-Vaižgantas šį popiežių vertino už modernių idėjų sklaidą Romos katalikų bažnyčioje.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Dr. Jono Basanavičiaus portretas

    Dr. Jono Basanavičiaus portretas, 1921 m.

    Majeris Mironas Kodkinas

    Portretas priklauso dailininko Mejerio Mirono Kodkino (1887–1940) teptukui. Žymų lietuvių visuomenės veikėją, tautos patriarchą, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktorių, mokslininką ir gydytoją Joną Basanavičių (1851–1927) Vaižgantas pažinojo asmeniškai. Juos jungė bendri interesai, lietuvybės puoselėjimas bei didžiausia abiejų svajonė – Lietuvos nepriklausomybė. Iš šių namų (kuriuose ir šiandieną kabo dr. J. Basanavičiaus portretas) Kaune 1927 metais vasario mėnesį Vaižgantas vyko į Jono Basanavičiaus laidotuves Vilniuje. Apie šį įvykį yra vaizdingai pasakojęs savo laiškuose Petrui Klimui (Kn.: Vaižgantas. Laiškai Klimams. Vilnius. 1998)
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Paveikslas „Madona su kūdikiu“

    Paveikslas „Madona su kūdikiu“, 1930 m.

    Halina Naruševičiūtė-Žmuidzinienė

    Halina Jonė Naruševičiūtė-Žmuidzinienė (g. 1906) – XX amžiaus lietuvių akvarelininkė, grafikė, nutapiusi žymių žmonių portretų. 1931 metais laiške Petrui Klimui Vaižgantas, mėgdavęs pasidžiaugti įsigytais meno kūriniais, rašo: ,,Pirkaus Naruševičiūtės ,,Madoną“. Ji reprodukuota ,,Naujosios Romuvos“ 12 numeryje: kompozicija iš bizantikos ir modernizmo“.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Paveikslo „Šventasis Pranciškus Asyžietis“ kopija

    Paveikslo „Šventasis Pranciškus Asyžietis“ kopija, 1924 m.

    Nežinomas dailininkas, Jonas Janulis

    Pranciškus Asyžietis – vienuolis, katalikų šventasis, gyvenęs XII–XIII amžiuje. Jis įkūrė pranciškonų, Šv. Klaros seserų bei pasauliečių (tretininkų) ordinus, reformavo Katalikų bažnyčią, buvo vadinamas antruoju Kristumi. Šv. Pranciškus yra gyvūnų ir gamtosaugos globėjas. Jo pasaulėjauta buvo artima Juozui Tumui, kuris grožinei kūrybai pasirinko Vaižganto – gamtos atsinaujinimo ir linų dievo slapyvardį. Šv. Pranciškus buvo ir poetas. Vaižgantas, kaip ir Pranciškus Asyžietis, buvo priėmęs neturto įžadus, garsėjo kaip uolus tretininkas.

    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • „Jaunosios Lietuvos“ Švėkšnos skyriaus sveikinimas J. Tumui-Vaižgantui 60-mečio proga

    „Jaunosios Lietuvos“ Švėkšnos skyriaus sveikinimas J. Tumui-Vaižgantui 60-mečio proga, 1929 m.

    „Neo-Lithuania“

    Jaunoji Lietuva – jaunimo organizacija, įkurta 1927 metais. Svarbiausias jos narių uždavinys buvo šviestis, lavintis, nešti įgytą šviesą kitiems. Organizacija siekė ugdyti tautinę ir valstybinę jaunimo savimonę, patriotizmą, skatino domėtis tautos praeitimi. Vaižgantas aktyviai dalyvavo jaunalietuvių veikloje, vykdavo į jų organizuojamus vakarus, kviesdavo jaunimą į savo namus. Optimistišku būdu, gyvybingu charakteriu rašytojas žavėjo jaunus žmones.

    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Sofa

    Sofa, XX a. pr.

    Vaižganto svetainėje yra lankęsi daug įžymių Kauno žmonių, lietuvių visuomenės veikėjų (Kn.: Neužmirštamas Vaižgantas. Vilnius. 2009). Čia buvo Maironis, Vydūnas, S. Kymantaitė-Čiurlionienė, A. Dambrauskas-Jakštas, V. Krėvė, V. Mykolaitis-Putinas, A. Miškinis ir kiti. Yra išlikusi nuotrauka, kurioje matome buto šeimininką, sėdintį ant svetainės sofos prie stalelio kartu su skulptoriumi Petru Aleksandravičiumi. Vaižgantas su svečiais diskutuodavo apie meną, aptardavo kultūrinius ir politinius įvykius. Čia buvo galima išgirsti naujausius to meto kūrėjų eilėraščius, prozos tekstus (Kn.: Vaižgantas. Laiškai Klimams. Vilnius. 1998).
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Kanarėlės narvelis

    Kanarėlės narvelis, XX a. I p.

    Vaižgantas labai mėgo rytinį kanarėlių čiulbėjimą. Paukšteliams yra skyręs nuotaikingus esė ,,Tas trečiasis“ bei ,,Tarnaitė, kanarėlė ir aš“. Kūrinėlyje ,,Tas trečiasis“ jis rašė: ,,Katės įkyrėjo; jos – biaurybės. Taksiukas išdvėsė; jis buvo pernelyg netvarkus lovelasas. Našlių našlaitis likęs, ko gi dabar besigriebsiu? Ilgai svyravau, kas įsitaisyti, kad gyvenimą papildytų: gramofonas ar radio imtuvas. Nusprendžiau – parodoje nusipirkti kanariuką. Ir neapsirikau. Jauniklėlis mažylėlis! Be to, už rėkavimą ir čirškimą Berlyno specialistas ar tik juo apsimetęs, pastatęs 54 punktus iš 90; vadinas, daugiau kaip vidutinis giesmininkas, perilga galįs prilygti pačiam Kiprui ar Babravičiui.“

    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas

  • Žvakidė penkioms žvakėms

    Žvakidė penkioms žvakėms, XX a. I p.

    Žvakidę Vaižgantas uždegdavo išskirtinėmis progomis – savo vardinių dieną – kovo 19-tąją per Juozapines, taip pat – Didįjį penktadienį, per Juodąją vakarienę, kai po išpažinčių klausymo bažnyčioje į Vaižganto butą susirinkdavo 12 kviestinių juodomis sutanomis vilkinčių dvasiškių.

    J. Tumas-Vaižgantas (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Knyga. Lietuvių literatūros paskaitos

    Knyga. Lietuvių literatūros paskaitos, 1923–1925 m.

    Juozas Tumas-Vaižgantas

    Doc. p. e. J. Tumas. Lietuvių literatūros paskaitos. 1- 7 tomai. Kaunas, „Vaivos“ b-vės leidinys, 1923–1925m. 918 psl.:
    [T. 1] Lietuvių literatūra rusų raidėmis. Broliai Juškos-Juškevičiai. Juozas Tumas-Vaižgantas. 1923 m., 124 psl.
    [T. 2] Antanas Baranauskas. 1924 m., 117 psl.
    [T. 3] Draudžiamasis laikas: Aušrininkų grupė I. 1924 m., 128 psl.
    [T. 4] Draudžiamasis laikas: Aušrininkų grupė II. 1924 m, 279 psl.
    [T. 5] Lietuvių literatūros draudžiamojo laiko paskaitos. 1925 m., 176 psl.
    [T. 6] Draudžiamasis laikas: Šviesos grupė. 1924 m., 52 psl.
    [T. 7] "Apžvalga" ir apžvalgininkai. „Apžvalgos“ 35 metų sukakčiai atminti. 1925 m., 130 psl.
    1922- 1929 metais Juozas Tumas-Vaižgantas dirbo Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultete: dėstė Senąją lietuvių literatūrą. Knyga „Lietuvių literatūros paskaitos“ sudaryta iš 7 jo parengtų paskaitų studentams apie senąją lietuvių literatūrą. Knygos tituliniame puslapyje Vaižganto ranka violetiniu rašalu surašyti paskaitų pavadinimai ir puslapių skaičius. Viršelio antroje pusėje matome užklijuotą Juozo Tumo-Vaižganto Exlibrį, kurį 1919 m. sukūrė Paulius Galaunė. Septinto tomo tituliniame puslapyje juodu rašalu autorius nurodęs medžiagos apie „Apžvalgą ir apžvalgininkus rinkimo šaltinius. 1929 metais Vaižgantui sukako 60 metų, jis išėjo į pensiją ir savo pareigas universitete perleido Vincui Mykolaičiui- Putinui, ką tik baigusiam mokslus Friburgo universitete Vokietijoje.
    Vaižgantas buvo vienas iš mėgiamiausių universiteto dėstytojų, įkūręs Kultūros muziejų, kuris tapo šios aukštosios mokyklos Rankraštyno pagrindu.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinė biblioteka.

  • Indas švęstam vandeniui

    Indas švęstam vandeniui, XX a. pr.

    Virš Vaižganto lovos pakabintas indas švęstam vandeniui laikyti. Tai rodo, kad kambario šeimininkas buvo ne tik rašytojas, bet ir kunigas, giliai tikintis žmogus. Šis indas buvo skirtas asmeniniam naudojimui. Katalikų bažnyčioje pašventintas vanduo naudojamas apsaugojimui nuo piktosios dvasios pagundų.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Žibalinė lempa

    Žibalinė lempa, XX a. pr.

    Žibalinė lempą muziejui padovanojo Vaižganto giminaitis – sesers Marijonos anūkas Vytautas Nakutis. Jis papasakojo, kad močiutė liepusi šią brangenybę saugoti kaip savo akį, nes Juozas Tumas, viešėdamas tėviškėje, Malaišių kaime, Anykščių rajone, prie šios lempos  yra rašęs ir skaitęs, bendravęs su giminėmis.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Medinis kryžius

    Medinis kryžius, XX a. pr.

    Nežinomas autorius

    Tai – ir tikėjimo simbolis, ir, galima sakyti, privaloma kunigo kambario interjero detalė. Kryžiais, kryždirbyste Vaižgantas domėjosi ne tik kaip kunigas, bet ir kaip liaudies meno mylėtojas. Polinkį menui taip pat liudija sienas puošiantys tapybos, grafikos darbai.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Displaying 1 results of 12
  • Number of entries per page:
  • Page: of: 3
Average (0 Votes)
The average rating is 0.0 stars out of 5.
No comments yet. Be the first.