Plieninis šalmas M16, Vokietija, XX a. 2–3 dešimtmetis. Yra modifikuotas 1917-ais arba vėlesniais metais, todėl atitinka šalmą M17 (dar vadinamas M16/17).
Tai šalmas pakeitęs nuo XIX a. pirmosios pusės nešiotą odinį ir tam tikrais atvejais plieninį šalmą ,,Pickelhaube“. Naujas plieninis Vokietijos kariuomenės šalmas M16 sukurtas pagal karo mediko, situaciją Vakarų fronte žinojusio chirurgo, profesoriaus Augusto Byro (August Bier) ir Hanoverio Techniko instituto profesoriaus Frydricho Šverdo (Friedrich Schwerd) kariuomenės vadovybei pateikta siūlymą. Dirbdamas su sužeistais kariais Byras pastebėjo, kad didelė dalis jų sužeidžiama į galvą pataikiusių skeveldrų arba šrapnelio kulkų. Jis rekomendavo naudoti galvą pagal galimybes maksimaliai apsaugančią priemonę, pabrėžiant būtinybę turėti šalmą, kuris tinkamai saugotų kaukolę ir sprandą. Byras kreipėsi į tuo metu fronte kapitonu tarnavusį Šverdą, kuris pritardamas jo mintims, ieškojo ir galiausiai surado techninį sprendimą joms įgyvendinti. Atlikus tyrimus, buvo rasta tinkamiausia tokio šalmo forma ir netrukus pagamintas bei išbandytas prototipas. Pirmieji naujo modelio šalmais 1916 m. pradžioje buvo aprūpinti Vokietijos kariuomenės daliniai prie Verdeno – fronto ruože, kuriame vyko nuožmiausi mūšiai. Lyginant su ankstesniu lengvu odiniu šalmu, kurio svorį sudarė apie 0,40 kg, M16 buvo gerokai sunkesnis – svėrė apie 1,30 kg. Jis buvo gaminamas iš aukštos kokybės plieno, viršutinėje pusėje turėjo „ragelių“ pavidalo vamzdelius ventiliacijai ir papildomam šarviniam kaktos skydeliui (Stirnpanzer) fiksuoti. M16 turėjo tam tikrų trūkumų (parkritus nusmukdavo uždengdamas akis, pablogindavo girdimumą), tačiau jie buvo iš dalies pašalinti kuriant jo modifikacijas. Karių nešiojusių M16 gretose ženkliai sumažėjo žūčių ir sužeidimų dėl skeveldrų bei šrapnelių pataikymo. Tai lėmė tolimesnį šio šalmo ir jo modifikacijų (M17, M18) naudojimą Vokietijos ir daugelio kitų valstybių, pavyzdžiui, Austrijos-Vengrijos, Bulgarijos, Turkijos (patrumpintu snapeliu), vėliau Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenėse iki pat XX a. ketvirtojo dešimtmečio. Tai paskatino ir vokiško šalmo kopijų, pavyzdžiui, 1927 m. modelio airių „Vickers“, atsiradimą.
Šalmas yra tamsiai žalios (chaki) spalvos. Jo viduje Nr. 1402. Šalmas su ventiliacijos vamzdeliais (rageliais), metaliniu tvirtinimo žiedu, smakro dirželiu (neoriginaliu). Smakro dirželio tvirtinimo būdas ir metalinis tvirtinimo žiedas rodo, kad šalmas buvo modifikuotas pagal 1917 m. pavyzdį. Pastebimos perdarymo žymės. Trūksta pošalmio, reguliavimo virvutės.