Lietuvių mokslo draugijos komitetas

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas fotografija 
Sritys fotografija
Pirminės apskaitos numeris MJŠNM ĮK 66
Inventorinis numeris MJŠNM F 66
Matmenys aukštis x plotis – 24,5 x 38,5 cm
Autentiškumas originalas 
Autorius (-iai)
Sukūrimo data 1911–1912 m.

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Lietuvių mokslo draugijos komitetas. Sėdi, iš kairės: Juozas Kairiūkštis, Antanas Smetona, Augustas Niemi, Jonas Basanavičius, Antanas Vileišis ir Jonas Vileišis. Stovi, iš kairės: Juozas Balčikonis, Zigmas Žemaitis, Mykolas Biržiška, Jurgis Šlapelis. 

Lietuvių mokslo draugija veikė 1907 – 1940 m. ir buvo viena reikšmingiausių kultūros, švietimo ir mokslo organizacijų Vilniaus krašte. Lietuvių mokslo draugiją kartu su bendraminčiais 1907 m.įsteigė daktaras Jonas Basanavičius  Steigimo metais Mokslo draugijoje buvo 156 nariai, tarp jų ir Jurgis Šlapelis. Iš viso per draugijos gyvavimą jos veikloje dalyvavo apie 1,5 tūkst. žmonių. Draugijos nariai formavo tautos ir būsimosios Lietuvos valstybės ateitį, jų veikla bei pastangos lietuvių tautą išvedė į Nepriklausomybės siekimo kelią. Pradėta nuo paprastų, bet esminių dalykų: mokyklų visoje šalyje steigimo, lietuviškų vadovėlių ir knygų leidybos.
Iš Lietuvių mokslo draugijos veiklos išsirutuliavo Lietuvos valstybingumo idėja. Iš 20-ies 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą pasirašiusių signatarų net 19 buvo Lietuvių mokslo draugijos nariai. Taip pat trys būsimieji Lietuvos prezidentai – Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius ir Antanas Smetona, du ministrai pirmininkai – Augustinas Voldemaras ir Juozas Tūbelis buvo draugijos nariai.

 

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Lietuvių mokslo draugijos komitetas daugiau informacijos...

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Jolanta Paškevičienė