Šv. Barbora

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Lietuvos dailės muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas tapyba 
Sritys menas
Pirminės apskaitos numeris LDM ED 472
Inventorinis numeris LDM T 891
Matmenys skersmuo – 137x112,5 cm
Medžiagos drobė 
Atlikimo, pagaminimo technika aliejinė tapyba 
Autorius (-iai)
Sukūrimo data XVIII a.
Sukūrimo stilius ir periodas barokas (Europoje) 

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Ovalo formos drobėje šv. Barbora pavaizduota iki pusės. Dešinėje rankoje ji laiko kalaviją, kuriuo buvo nukirsdinta, kairėje – palmės šakelę, simbolizuojančią kankinystę ir pergalę prieš mirtį. Plaukus puošia diadema ir perlai. Žvilgsnis nukreiptas žemyn, dešinės rankos delnas atgręžtas į žiūrovą, kairė ranka priglausta prie krūtinės – poza perteikia šventosios atsidavimą ir klusnumą Dievo valiai. Dešinėje fone pavaizduotos dvi angeliukų galvutės debesyse ir bokštas su trimis langais (pasak Aukso legendos, tėvas, sužinojęs, kad duktė esanti krikščionė, uždaręs ją bokšte ir marinęs badu, reikalaudamas, kad ji atsisakytų tikėjimo). Angeliukas kairėje rankose laiko taurę ir žvelgia į jos vidų, rodydamas pirštu. Taurė su Ostija šv. Kotrynos ikonografijoje simbolizuoja paskutinį patepimą (tikėta, kad šventoji apsaugo nuo staigios mirties žaibo ir audros metu).
Piešinys taisyklingas, koloritas šiltų auksinių, rausvų ir rusvų tonų, formos modeliuotos kontrastinga šviesokaita, kontūrai minkšti, tamsiose vietose išnykstantys. Paveikslas skirtas altoriaus antrajam tarpsniui, nutapytas atsižvelgiant į tai, kad kabės aukštai. Jis yra tokio paties formato, panašios kompozicijos bei stilistikos kaip ir drobė, vaizduojanti šv. Apaštalą Judą Tadą (T 894), tikriausiai sukurtas to paties dailininko.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Šv. Barbora daugiau informacijos...

Papildomi pavadinimai

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Šv. Kotryna įrašas pirminės apskaitos knygoje 1948 m. daugiau informacijos...

Istorijos, kultūros, dailės informacija

Siužetas Barbora. Viena iš populiariausių šventųjų mergelių kankinių (šventė XII.4), manoma, gyvenusi I a. Mažojoje Azijoje. Jos gyvenimas, nepagrįstas tikrais istoriniais faktais, atpasakotas „Aukso legendoje”. Barboros individualus atributas yra bokštas, paprastai su trimis langais, vaizduojamas už jos, peizažo fone, arba kaip maketas laikomas rankoje. Bokštas – aliuzija į legendą, pasak kurios, pagonis tėvas Dioskuras, norėdamas apsaugoti dukterį nuo gerbėjų, pastatęs bokštą ir ją ten įkurdinęs. Bokštas turėjęs tiktai du langus. Tėvui nesant, Barbora įtikinusi tarną iškirsti ir trečiąjį, neva į vonios kambarį. Kai grįžęs tėvas paklausė kam to reikėję, duktė atsakiusi: „Žinok, tėve, kad siela gauna šviesą pro tris langus – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, ir Trys yra viena”. Taip Barbora išsidavusi apie savo naująjį tikėjimą, nes kol tėvo nebuvo namie, ją slapta aplankęs, atvertęs ir pakrikštijęs Bažnyčios tėvo Origeno mokinys, persirengęs gydytoju. Seniesiems dievams ištikimas užsirūstinęs, ir jai tekę bėgti. Pasislėpusi uolos plyšyje, bet piemuo išdavęs jos slėptuvę. Tėvas ištraukęs ją už plaukų ir perdavęs romėnų valdžiai. Barbora atsisakiusi išsižadėti savo tikėjimo, buvusi kankinama ir galiausiai nukirsdinta tėvo kardu. Todėl tėvą nutrenkęs žaibas, o kūną sunaikinusi liepsna. Tikėta, kad šv. Barbora apsaugo nuo staigios mirties žaibo ar audros metu (ir apskritai nuo ugnies), todėl ji būna vaizduojama su taure ir Ostija, simbolizuojančiomis paskutinio sakramento suteikimą; kartais su povu – nemirtingumo simboliu. Pagal „Krikščioniškosios ikonografijos žodyną”. Vilnius, 1997
Tema religija, šv. Barbora, bokštas , taurė , palmės šakelė , kalavijas 

Parodos

Turinys neužkrautas..

Informacija apie aprašą

Šaltinis
Lietuvos vienuolynų dailė. Vilnius, 1998, poz. I.37.
Lietuvos sakralinė dailė, T. 1. Vilnius, 2003, poz. II. 50.

Eksponato autorinės turtinės teisės