Paieškos kriterijai:

  • Meno stiliai ir periodai: barokas (Europoje)
  • Ieškoti tarp: sukurta
  • Ieškoti tarp: pagaminta
 
Objektai surūšiuoti pagal
   
  • Šv. Dominykas

    Šv. Dominykas, XVIII a. I p.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. I p. dailininkas

    Šv. Dominykas Gusmanas (1170–1221) – pamokslininkų ordino, paprastai vadinamo dominikonais, įkūrėjas. Paveiksle vaizduojamas iki pusės, trimis ketvirčiais pasisukęs į kairę, veidą trimis ketvirčiais atgręžęs į dešinę, žvilgsnį nukreipęs į dangų. Šventasis vilki domininkonų ordino baltą abitą su juoda mantija. Dešinėje rankoje laiko plunksną, kaire ranka prilaiko ant stalelio gulinčios knygos lapus. Šv. Dvasios, kurią simbolizuoja viršuje dešinėje pavaizduotas balandis, įkvėptas jis rašo ordino regulą. Kairėje ant stalelio stovi krucifiksas. Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Šv. Bernardo Klerviečio regėjimas

    Šv. Bernardo Klerviečio regėjimas, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas
    Paveiksle vaizduojamas Bažnyčios mokytojo ir teologo, cistersų vienuolio šv. Bernardo Klerviečio (1090–1153) regėjimas. Pasak legendos, kartą karštai besimelsdamas prieš krucifiksą šventasis išvydo, kaip Jėzus nuo kryžiaus pasilenkė ir jį apkabino. Šis regėjimas, vienas iš dažniausiai vaizduojamų šv. Bernardo Klerviečio gyvenimo epizodų, perteikia dvasinę šventojo vienybę su kenčiančiu Kristumi. Jaunas, baltu cistersų abitu vilkintis šv. Bernardas vaizduojamas klūpantis ant pakylos. Jis trimis ketvirčiais pasisukęs į kairę, veidas pasuktas profiliu, dešinė ranka priglausta prie krūtinės, kairė nuleista ir ištiesta į šalį. Viršuje paveikslo kairėje pusėje matyti krucifiksas, Jėzus nuo kryžiaus tiesia ranką šventojo link, norėdamas jį apkabinti. Apačioje kairėje nutapytas ant pakylos sėdintis angeliukas, laikantis pastoralą (šventasis buvo Klervo vienuolyno abatas). Viršuje dešinėje, mėlynos draperijos fone, pavaizduotos dvi angeliukų galvutės. Visos kompozicijos pagrindą sudaro dvi susikertančios įstrižainės: viena jungia krucifikso Jėzų ir šv. Bernardo Klerviečio figūrą, kita – pastoralą laikantį angeliuką ir angeliukų galvutes viršuje. Vengta ryškesnių spalvų, šviesos ir šešėlių kontrastų – vyrauja pasteliniai pilkšvi, rusvi tonai. Paveikslas yra rokoko dailei būdingo banguoto silueto, su auksuotais ir sidabruotais rėmais, puoštais rokailės motyvais.

    Aprašė Dalia Tarandaitė
  • Jono Kazimiero Vazos (1649–1668) Lietuvos šilingas

    Jono Kazimiero Vazos (1649–1668) Lietuvos šilingas, 1652 m.

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) biloninė (t. y. žemos prabos sidabro) vienos trečiosios grašio vertės moneta – šilingas. AVERSAS: centre, po karūna karaliaus monograma: „ICR“ [„Ioannes Casimirus Rex“]. Aplink, vaizdulio pakraščiu, lotyniška legenda: „.IOA.[nnes] CAS. [imirus].D:[ei] G:[ratia] R: [ex] .POL. [oniæ] L.[ituaniæ]“. (Vertimas pažodžiui: „Jonas Kazimieras Dievo malone karalius Lenkijos, Lietuvos“). REVERSAS: centre, po kunigaikštiška kepure LDK herbas Vytis, po juo LDK žemės iždininko (1644–1652) Mikalojaus Gedeono Triznos giminės herbo figūra – dviguba heraldinė lelija. Aplink, vaizdulio pakraščiu, lotyniška legenda: „.SOLIDVS:M: [agni] D:[ucatus] LIT: [uaniæ] 1652“. (Vertimas pažodžiui: „Šilingas Didžiosios Kunigaikštystės Lietuvos,1652“).
    LDK biloniniai šilingai buvo kaldinti su pertraukomis 1580–1653 m. Stepono Batoro, Žygimanto Vazos, Jono Kazimiero. 1623–1653 m. kaldintų šilingų masė buvo 0,66 g, sidabro praba 125.

    Aprašė Linas Bubnelis

  • Kryžius su Nukryžiuotuoju

    Kryžius su Nukryžiuotuoju, XVIII a.

    Nežinomas skulptorius
    Kryžius išdrožtas iš palmės, kedro, kipariso medžių, natūralios spalvos. Viršuje pritvirtintas ritinėlis su įrašu „OLIWA/INRI“. Kryžmoje įrašas „PALMA“, stiebo apačioje prikalta lentelė su įrašu „CYPRYS“. Kristaus kūnas pakibęs ant ištiestų rankų, kojos sukryžiuotos. Krūtinė iškilusi, liemuo susiaurintas. Reljefiniai gumbeliai išryškina pilvo apvalumą, išsiskiria smailėjantis kraujo lašas. Veidas dramatiškas, burna pražiota, nosis trumpa. Plaukų garbana krinta ant dešinio peties, nugaroje. Barzdelė dvišaka, užriestais galiukais. Ant galvos dviejų šakų erškėčių vainikas. Perizonijus – žemai klubus apvejanti, priekyje banguojanti, dešinėje virvele surišta į didelį mazgą ir krintanti giliomis klostėmis drobulė. Skulptūros polichromija nutrupėjusi, nublukusi.

    Aprašė Marija Kuodienė
  • Mūšis

    Mūšis, XVII a.

    Hendrikas Verschuringas

    Raitelių kovos perėjoje tarp dviejų kalvų scena. Pirmame plane, centre, iš nugaros pavaizduotas raudonu rūbu ir plokštiniais krūtinės šarvais vilkintis raitelis ant balto žirgo. Prie jo kojų guli nuo arklio nukritęs raitelis. Dar vienas karys, be žirgo, vaizduojamas dešinėje. Jis nutaikęs šaunamąjį ginklą į raitelį ant balto žirgo. Antrame plane, kairėje nutapytas ant rudo žirgo atšuoliuojantis karys su iškeltu ginklu. Už jo matyti raitelių būrys. Dar du raiteliai pavaizduoti antrame plane, dešinėje. Detaliai nutapytos tik centrinės pirmo plano figūros. Jos išskirtos ir ryškesnėmis spalvomis. Kitos figūros, pavaizduotos tik bendrais kontūrais, spalviškai beveik susilieja su fonu.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Šv. Jeronimas

    Šv. Jeronimas, XVII a.

    Nežinomas italų XVII a. dailininkas
    Dailininkas šv. Jeronimą pavaizdavo kaip atgailaujantį atsiskyrėlį. Šventasis klūpo grotoje išsekęs ir pusnuogis, dešinėje rankoje laikydamas kryžių, kairėje – akmenį (viename laiške šv. Jeronimas rašė, jog aistrų ir geidulių jis atsikratydavęs daužymasis akmeniu į krūtinę). Prie šventojo kojų snaudžia liūtas (pasak Aukso legendos, šv. Jeronimas kartą liūtui iš letenos ištraukęs rakštį ir dėkingas žvėris prie jo prisirišęs), ant žemės guli raudona kardinolo skrybėlė (šventasis nebuvo kardinolas, bet Romoje ėjo popiežiaus sekretoriaus pareigas, iš čia kilęs jo kaip kardinolo įvaizdis).
    Šv. Jeronimo figūra harmoningai įkomponuota į peizažą. Šventasis vaizduojamas profiliu, jo poza išoriškai rami, dvasinę įtampą rodo įtempti sulysusio kūno raumenys ir išryškėjusios sausgyslės. Klubus dengia balta draperija. Rusvai žalsvo peizažo fone ryškiai išsiskiria dvi raudonos dėmės – ant dešinio šv. Jeronimo peties užmestas apsiaustas ir kardinolo skrybėlė.

    Aprašė Dalia Tarandaitė
  • Jėzaus paaukojimas šventykloje

    Jėzaus paaukojimas šventykloje, XVII a.

    Nežinomas flamandų XVII a. dailininkas, Peter Paul Rubens
    Evangelijoje pasakojama, jog atneštą paaukoti Jėzų Jeruzalės šventykloje pasitiko ir paėmė ant rankų senelis Simeonas, kuriam Šventosios Dvasios buvo apreikšta, jog jis nemirs, kol nepamatys Viešpaties Mesijo. Kunigo drabužiais vilkintis Simeonas pavaizduotas paveikslo centre. Laikydamas Kūdikį jis žvelgia į dangų, tarsi kreiptųsi į Viešpatį Evangelijoje užrašytais žodžiais: „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti tavo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą“ (Lk 2, 29–30). Priešais Simeoną stovi Marija, tiesdama rankas į Kūdikį. Pirmajame plane klūpi šv. Juozapas, rankose laikydamas du balandėlius (pagal žydų paprotį gimdyvė turėjo šventykloje paaukoti auką – du balandėlius). Antrajame plane dešinėje vaizduojama pranašė Ona, kuri taip pat buvo šventykloje ir priėjusi „šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo“ (Lk 2, 38). Aplinkui stovi keletas žmonių. Jaunuolis pirmajame plane laiko žvakę – Kristaus, Pasaulio Šviesos, simbolį.
    Paveikslas nutapytas sekant P.P. Rubenso to paties pavadinimo paveikslu, esančiu Antverpeno katedroje (originalo dydis 421x153, sukūrimo metai 1612-1614). P.P. Rubenso kompozicija jame yra papildyta dviem kairėje paveikslo pusėje nutapytomis figūromis - už šv. Simeono stovinčio jaunuolio su žvake rankoje ir pilku apsiaustu apsigobusio senio.
    Paveikslas nutapytas tapybos dirbtuvėje, jame aiškiai matyti skirtingas dviejų dailininkų braižas. Centrinė dalis (Šv. Simeono veidas, Kūdikis Jėzus ir dar keletas figūrų) nutapyta tvirta ranka, drąsiais potėpiais, kuria gyvą vaizdą, sklidiną šviesos žaismo ir atmosferos virpėjimo. Kraštinės figūros sausesnės, schemiškesnės, jose pastebimi kai kurie piešinio netikslumai. Tikriausiai tai pameistrio darbas (paveikslo tyrimai parodė, jog ir centrinės, ir kraštinės figūros nutapytos maždaug tuo pačiu metu).

    Aprašė Dalia Tarandaitė
  • Vilniaus vaivados Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės antspaudas

    Vilniaus vaivados Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės antspaudas, 1745 m.

    Herbinis antspaudas įspaustas baltame popieriuje. Ovalaus vaizdulio reljefas iškilus. Jame, ant kartušo, Radvilų giminės herbas. Jo skydas vienalaukis. Jame Erelis su neaiškiai atsispaudusiais trim Trimitais ant krūtinės. Virš skydo kunigaikštiškoji kepurė. Už skydo vėliavos, ginklai ir kiti karybos atributai. Skydas ant mantijos. Po kartušu įkomponuotas kitas, mažesnis Sreniava herbas. Aplink jį išdėstyti inicialai: "I. H. P. W. W". Aplink, palei antspaudo kraštą, lenkiška legenda: PIECZEC . GRODZKA . WOJEWODZTWA . WILENSKIEGO . 1745. Antspaude esanti data leidžia jį priskirti Mykolui Kazimierui Radvilai Žuvelei (1702–1762), Lietuvos didžiajam ir lauko etmonui, Vilnaus vaivadai (1744–1762), Trakų vaivadai, Nesvyžiaus ir kitų dvarų valdytojui. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš tų laikų dokumento ir priklijuotas ant kartoninės lentelės.

    Aprašė Linas Bubnelis

  • Prieš audrą

    Prieš audrą, XVIII a.

    Nežinomas flamandų dailininkas
    Pirmame paveikslo plane vaizduojamas iš miško einantis žmogus, vedantis arklį su raiteliu. Ir vedlys, ir raitelis palinkę į priekį, grumiasi su stipriu vėju. Jų link bėga žmogus, besivejantis vėjo nupūstą skrybėlę. Antrame plane vaizduojamas miškas su aukštais medžiais, kurių šakas lanksto vėjas. Kairėje atsiveria lygumos peizažas. Tolumoje matyti miesto siluetai, o ties horizontu – neaukšti kalnai. Debesuotas, rausvos šviesos nušviestas dangus pranašauja audrą.

    Aprašė Dalia Tarandaitė
  • Nukryžiuotasis su donatoriais Samueliu Kucevičiumi ir Barbora Kucevičiene

    Nukryžiuotasis su donatoriais Samueliu Kucevičiumi ir Barbora Kucevičiene, 1698 m.

    Nežinomas Lietuvos XVII a. dailininkas

    Paveikslo centre per visą jo aukštį pavaizduotas kryžius su nukryžiuotu Jėzumi. Abipus jo maldingai sudėtomis rankomis klūpo donatoriai – sutuoktiniai Kucevičiai. Jų figūros visiškai tokio pat dydžio kaip Jėzaus, kryžius, palyginti su jais, – žemas (klūpančios jos yra tokio aukščio, kokio tradicinėse kompozicijose būna po kryžiumi stovinčių šv. Jono Evangelisto ir Švč. Mergelės Marijos figūros). Jėzus vaizduojamas miręs, jo galva nusvirusi ant dešinio šono, veidas giedras, ramus. Prie kryžiaus prikaltų rankų delnai padidinti, nukreipti į viršų – Nukryžiuotojo poza, tiesiogiai susiejama su po kryžiumi vaizduojamais asmenimis, įgauna papildomą laiminimo ir globos, kilimo į viršų (Prisikėlimo) prasmę. Donatoriai vaizduojami vilkintys XVII a. Lietuvos bajorų drabužiais, jų veidai portretiniai, skirtingos nuotaikos. Samuelio Kucevičiaus galva pakelta, veido išraiška gyva – besimelsdamas jis kreipiasi į Nukryžiuotąjį. Barbora Kucevičienė atrodo labiau atsiribojusi nuo išorinio pasaulio, susikaupusi. Fone matyti debesuotas dangus ir žemo horizonto atribota tamsiai žalios žemės juosta.
    Paveikslas nutapytas plonu dažų sluoksniu, subtiliais pilkšvais tonais. Jis ramios lyrinės nuotaikos, turi primityvo bruožų. Apačioje pilkoje juostoje įrašas: Ten oltarzyk na częsc na chwale Bogu w Troycy S. Iedynemu Naswiec / Panie I. P. Samuel Kucewicz I. P. Barbara Kucewiczowa offiarowali R. P. 1698 (Šį altorėlį Dievo Švenčiausioje Trejybėje vieno [ir] Švenčiausiosios Mergelės garbei ir šlovei paaukojo šviesiausiasis ponas Samuelis Kucevičius ir šviesiausioji ponia Barbora Kucevičienė 1698 Viešpaties metais).

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Šv. Klara

    Šv. Klara, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Paveiksle šv. Klara pavaizduota stovinti peizažo fone, trimis ketvirčiais pasisukusi į dešinę. Ji vilki neturto seserų (klarisių) abitu, rankose laiko monstranciją, primenančią stebuklingą vienuolyno apgynimą nuo saracėnų armijos (pasak legendos, kai šv. Klara su Švč. Sakramentu rankose išėjo iš vienuolyno, Asyžių apsupę saracėnai pasitraukė). Už šventosios stovi putlus angeliukas, rankose laikantis kitus jos atributus – pastoralą (šv. Klara buvo Šv. Damijono vienuolyno abatė) ir leliją, simbolizuojančią jos skaistumą. Dešinėje tolumoje matyti klarisių vienuolynas ir saracėnų stovykla. Debesuotame, auksinės šviesos nutviekstame danguje – keturios angeliukų galvutės. Masyvi Šv. Klaros figūra daro pastovumo ir dvasios tvirtybės įspūdį. Į viršų nukreiptas šventosios žvilgsnis, dinamiška poza, kurią paryškina plastiškos abito klostės, perteikia dvasinės ekstazės būseną. Piešinys aiškus, taisyklingas. Formos sukurtos detalia skulptūriška modeliuote.
    Paveikslas pasirašytas inicialais IXH – tokiais pat, kaip ir 1769 m. tapyta drobė „Šv. Vincentas Paulietis pamokslauja“ (B 481), tačiau abiejų kūrinių stilistika yra skirtinga.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Jono Kazimiero Vazos (1649–1668) Lenkijos šilingas

    Jono Kazimiero Vazos (1649–1668) Lenkijos šilingas, 1660 m.

    Lenkijos Karalystės varinė, vienos trečiosios grašio vertės moneta – šilingas. AVERSAS: centre laurais vainikuoto valdovo portretas profiliu į dešinę, po juo Ujazdovo kalyklos nuomotojo (1659–1665) Tito Livijaus Boratinio (Titus Livio Boratini) inicialai: „T.L.B.“. Aplink, vaizdulio pakraščiu, lotyniška legenda: „IOAN[nes]. CAS[imirus]. REX.“. (Vertimas pažodžiui: „Jonas Kazimieras karalius“). REVERSAS: centre Lenkijos herbas Erelis su Vazų giminės herbu ant krūtinės, po juo Lenkijos didžiojo iždininko (1659–1668) Jano Krasinskio (Jan Krasiński) giminės herbo figūra – ant pasagos tupintis naktikovas su žiedu snape. Aplink, vaizdulio pakraščiu, lotyniška legenda: „SOLID[us]. REG[ni]. POL[oniæ]. 1660“. (Vertimas pažodžiui: „Šilingas karalystės Lenkijos. 1660“).
    Jono Kazimiero variniai Lenkijos šilingai Ujazdovo monetų kalykloje buvo kaldinami 1659–1665 metais.

    Aprašė Linas Bubnelis
  • Rodomi įrašai nuo 685 iki 696
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 65