Paieškos kriterijai:

  • Meno stiliai ir periodai: barokas (Europoje)
  • Ieškoti tarp: sukurta
  • Ieškoti tarp: pagaminta
 
Objektai surūšiuoti pagal
   
  • Šv. Šeima

    Šv. Šeima, XVIII a. vid.

    Ticianas, Jakobas Folkema
  • Antepediumas

    Antepediumas, XVII a. II p.

    Antepediumas pasiūtas iš tamsiai raudono šilkinio aksomo, austo XVII a. Italijoje (?) . Puoštas įvairialaikėmis figūrinių, simboliškai reikšmingų motyvų ir stilizuotų apibendrintų formų augalų aplikacijomis. Angelų figūrų apvadai datuoti XVI a. pab. – XVII a.pr.; glorija ir angelų figūros – XVII a. II puse. Po restauracijos audinys užtemptas ant naujo medinių lysčių porėmio.
    Stačiakampio ašyje aplikuota didelio skersmens apskrita tiesių ir vingiuotų spindulių glorija, kurios apskritime įkomponuota Švč. Mergelės Marijos vardo hierograma su Jos figūrėle, stovinčia M raidės įlinkyje. Figūrėlę papildantys komponentai: pusmėnulis po Mergelės kojomis, lelijos šakelė rankoje ir skriejantis balandėlis, simbolizuojantis šv. Dvasią (tai – Apreiškimo, bet taip pat ir Nekaltojo Prasidėjimo siužetų aliuzija). Abipus glorijos aplikuota po didelę, viena kitai antitezinę adoruojančio angelo figūrą. Angelai pavaizduoti priklaupę ant vieno kelio, rankas ištiesę glorijos link, veidus ir žvilgsnius nukreipę į žiūrovą. Jų veidai, rankos ir pėdutės tapytos ant šilko. Figūras ir antepediumo šonus rėmina ankstyvesni, tikriausiai buvę panaudoti kitame dirbinyje, renesansinio stiliaus siuvinėjimai. Juos sudaro dvejopi paeiliui kaitaliojami motyvai: apskriti rozetiniai neatpažįstamų gėlių žiedai ir juos sujungiantys ilgi, siauri, S linija išlenkti lapeliai. Pastarųjų plokštumėlės išmargintos mažais gėlyčių žiedeliais, pakraščiai paįvairinti smulkiomis atšakėlėmis ir spiralėmis susuktų lapelių poromis. Rozečių vidurėliai aplikuoti apskritomis žydro atlaso skiautelėmis, kurių kiekvienoje sidabro siūlais išsiuvinėtas herbas „Gulbė“ ir inicialai HS.
    Visi dekoro komponentai išsiuvinėti atskirai ant storos lininės drobės ir aplikuoti ant aksomo. Siuvinėta auksuoto sidabro, kai kurios detalės – žydrais šilkiniais siūlais. Metalo siūlai pridaigstyti įvairaus tankumo dygsneliais, kurie sukuria drabužių faktūros – raukšlių ir klosčių vingių, plunksnų arba atlasinio paviršiaus – efektus. Ypač aukštu reljefu išsiuvinėta Švč. Mergelės hierograma. Antepediumo centrinės dalies aplikacijų kraštai apvedžioti vingiuota sidabro virvele. Angelus rėminantys augaliniai motyvai be apvadų.

    Aprašė Liuda Gaigalienė. Lietuvos sakralinė dailė, T3: Bažnytinė tekstilė. Parodos „Krikščionybė Lietuvos mene" katalogas. Vilnius, 2004

  • Kabinetas

    Kabinetas, 1653 m.

    Jean Macé de Blois

    Kabinetas – nedidelis spintelę primenantis baldas su keleriomis arba vieneriomis rakinamomis durelėmis priekyje. Jo viduje būna daug nedidelių stalčiukų, durelių arba paslėptų ertmių.
    Kabinetas sukurtas Prancūzijoje apie 1653 m., spėjama, Paryžiuje veikusiose Žano Masė (Jean Macé) dirbtuvėse. Jose buvo pagaminta gana daug šio tipo kabinetų, dažnai jų užsakovu buvo karališkasis dvaras, o kabinetai būdavo dovanojami Europos kunigaikščiams. Kabinetas susideda iš dviejų dalių – apatinės, panašios į stalą su dvylika kolonų, ir viršutinės – korpuso su durimis ir stalčiais. Labai dažnai šie kabinetai buvo puošiami mitologinėmis scenomis. Aptariamo kabineto paviršiuje, padengtame juodmedžiu, drožybos ir raižybos technika vaizduojama daugybė figūrų ir scenų. Viršuje – romėnų dievai Cerera ir Bachas, vykstantys į Neptūno ir Amfitritės vestuves. Kairiosiose duryse vaizduojama scena su taurę laikančiu Bachu, Venera ir Cerera. Ši scena greičiausiai sukurta pagal olandų dailininko Jano Senredamo (Jan Saenredam, apie 1565–1607) piešinio pagrindu Hendricho Golciaus (Hendrich Goltzius, 1558–1617) sukurtą grafikos darbą. Dešiniosiose duryse rodoma scena su Merkurijumi, padėjusiu galvą Venerai ant krūtinės. Visos scenos įrėmintos geometrinėmis kompozicijomis, kurios papildomos paukščių ir mitologinių būtybių figūromis, augaliniais ornamentais. Atvėrus kabineto duris, kurių paviršiuje išraižytos medžioklės scenos ir augaliniai motyvai, viduje yra 14 stalčių, puoštų raižytomis paukščių figūromis, ir dvejos nedidelės durelės. Už jų atsiveria mažos salės vaizdas su suktomis auksuotomis kolonėlėmis, sandrikais, baliustradomis, tapybos elementais. Kabineto viduje nustūmus kelis architektūriniais bei tapybiniais elementais puoštas dalis atsiveria dar keletas nedidelių stalčiukų.
    Viename iš stalčių yra įrašas prancūzų kalba „Despuis l’année 1653 le cabinet est fait“ (kabinetas pagamintas 1653).

  • Iždo skrynia

    Iždo skrynia, XVII a. pr.

    Korpusinis stačiakampis baldas. Apačioje turi keturias tekintas apvalias kojeles. Priekyje kampuose yra įmontuotos drožinėtos vyrų su šarvais figūros. Prie abiejų vyrų figūrų yra po tapybos augaliniais motyvais juostą (žalia, balta spalvos). Centre yra metalinis spynos apkalas ir mažesnis greta. Šonuose skirtingos metalinės rankenos.

    Viduje vientisa didesnė ertmė bei maža dėtuvė. Viduje sienos kaustytos plieniniais siauriais lakštais, dangtis pritvirtintas masyviais vyriais.

     

     

  • Taurė

    Taurė, 1720–1730 m.

    Nežinomas autorius

    Gausiai dekoruota stiklinė taurė sukurta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikusiose ir Radviloms priklausiusiose stiklo dirbtuvėse Nalibokuose (dabartinė Baltarusija). Dirbtuves 1721 m. įsteigė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos (1669–1719) žmona Ona Kotryna Sanguškaitė (1676–1746). Jose pradžioje daugiausia dirbo specialistai iš Saksonijos, kurių žymiausias Konstantinas Pranciškus Fremelis, atvykęs 1722 m. Dirbtuvėse buvo gaminami įvairūs prabangūs skaidraus stiklo gaminiai, vadinamosios tostų taurės, o taip pat ir kuklesni stalo reikmenys ir kiti daiktai. Labai greitai Nalibokuose gaminami stiklo dirbiniai išplito ne tik Lietuvos didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir Lenkijos Karalystėje. 1737 m. Ona Kotryna Sanguškaitė įsteigė antrąsias stiklo dirbtuves Urečoje, kur buvo gaminami veidrodžiai. Abi dirbtuves veikė iki XIX a. II pusės, dirbtuvės Nalibokuose uždarytos tik 1862 m.

    Muziejuje esanti taurė greičiausiai buvo sukurta 1727 m., kuomet Mykolui Kazimierui Radvilai (1702–1762) buvo suteiktas Baltojo Erelio ordinas. Tiksliai nėra žinoma kiek tokių taurių buvo iš viso pagaminta, tačiau viena analogiška taurė saugoma Varšuvos karališkoje pilyje (inv. Nr. ZKW/224).

    Taurė puošta raižytais ornamentais ir dekoro elementais. Viršuje ties krašteliu visu perimetru išdėstytas karūnos motyvas. Žemiau išraižyta Baltojo Erelio ordino grandinė. Po ja pavaizduota Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II monograma „AR“, jungtinis Lenkijos, Lietuvos ir Saksonijos herbas, Baltojo Erelio ordino žvaigždė su po ja esančiu įrašu „Restauratio“ bei Baltojo Erelio ordino kryžius su įrašu „Pro / Fide / Rege / et Lege“ bei po juo išraižytu žodžiu „Ordinis“.

  • Trikojis židiniui

    Trikojis židiniui, XVII a.

    Nežinomas autorius

    Įrenginys, kuris buvo statomas židinio angoje. Šie įrenginiai dažniausiai būdavo statomi po du, o ant jų būdavo sudedamos malkos. Priekinė trikojo dalis tekinta, pagaminta vario lydinio. Kojos ir ilgoji dalis pagaminta iš kaltos geležies.

  • Trikojis židiniui

    Trikojis židiniui, XVII a.

    Nežinomas autorius

    Įrenginys, kuris buvo statomas židinio angoje. Šie įrenginiai dažniausiai būdavo statomi po du, o ant jų būdavo sudedamos malkos. Priekinė trikojo dalis tekinta, pagaminta vario lydinio. Kojos ir ilgoji dalis pagaminta iš kaltos geležies.

  • Europos pagrobimas

    Europos pagrobimas, XVIII a.

    Nežinomas dailininkas

    Mitologinis paveikslas pagal Fransesco Albani (1578–1660) paveikslą „Europos pagrobimas“.  Grupinė, daugiafigūrė kompozicija, orientuota į centrą. Kompozicijos centre pavaizduota mergina ant balto jaučio vandenyje. Danguje angeliukai ir Amūras. Kairėje ant kranto – merginų būrelis, už jų – gyvulių banda ir  mūrinių rūmų fragmentas. Dešinėje tolumoje – pastatų ir kalnų siluetai. Nesignuotas.

  • Vladislovas Vaza

    Vladislovas Vaza, 1660 m.

    Matthäus Merian

    Lapas iš Matthias Merian (1593-1650) knygos "Theatrum Europaeum...", išleistos Frankfurte prie Maino, 1660 m. 10 puslapyje yra grafikos darbas, kuriame vaizduojamas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza (1595-1648). 9 ir 10 puslapiuose vokiečių kalba aprašomi įvykiai, vykę 1633 m.

  • Jonas Kazimieras Vaza

    Jonas Kazimieras Vaza, 1660 m.

    Matthäus Merian

    Grafikos darbas, vaizduojantis Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Joną Kazimierą Vazą (1609-1772). Iš Matthias Merian (1593-1650) knygos "Theatrum Europasum...", Frankfurtas prie Maino, 1660 m.

  • Mykolas Kaributas Višnioveckis

    Mykolas Kaributas Višnioveckis, 1677 m.

    Matthäus Merian, Kasparas Merianas

    Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mykolo Kaributo Višnioveckio (1640-1673), valdžiusio 1669-1673 m., portretas. Portretą sukūrė Caspar Merian arba Matthaus Merian. Portretas buvo publikuotas knygos "Theatrum Europaeum..." 10 tome, Frankfurtas prie Maino, 1677 m.

    Po portretu yra įrašas lotynų kalba: "Michael Thomas Koribut, Dux Wiesniowiecius, etc. electus 19 d junii Anno 1669 Rex Poloniae"

  • Rodomi įrašai nuo 697 iki 707
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 59