Paieškos kriterijai:

  • Meno stiliai ir periodai: barokas (Europoje)
  • Ieškoti tarp: sukurta
  • Ieškoti tarp: pagaminta
 
Objektai surūšiuoti pagal
   
  • Bazilijonų ordino antspaudas

    Bazilijonų ordino antspaudas, XVII–XVIII a.

    Vaizdinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Apskritame vaizdulyje dviejų Šventųjų figūros. Aplink, antspaudo pakraščiu, lotyniška legenda: SIGILLUM . TROTO ARCHIMANDRITAE : O . S . BASILII : M . CONGR . RUTH. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant kartoninės lentelės.

    Aprašė Linas Bubnelis
  • Kuršo kunigaikščio Petro Birono antspaudas

    Kuršo kunigaikščio Petro Birono antspaudas, 1769 m.

    Herbinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Apvaliame vaizdulyje du jungtiniai herbai: Kuršo–Žiemgalos Kunigaikštystės ir kunigaikščio Petro Birono. Pirmojo (Kuršo–Žiemgalos Kunigaikštystės) herbo skydas prancūziškos–rusiškos formos, ketvirčiaviuotas. Pirmame ir ketvirtame laukuose stačias Liūtas, antame ir trečiame Elnias. Ant šio herbo skydo širdies (centro) uždėtas antras, mažesnis, P. Birono giminės herbas. Jo skydas prancūziškos–rusiškos formos, ketvirčiuotas. Jo pirmame ir ketvirtame laukuose monogramos: „SA" ir „S3". Antrame lauke trys Gegnės po Karūna, trečiame Paukštis su šakele snape. Virš šio herbo skydo kunigaikštiškoji kepurė. Herbas ant šermuonėlio kailių mantijos. Herbą iš šonų laiko du stovintys karūnuoti Liūtai, pasisukę į priešingas puses. Aplink, antspaudo pakraščiu, lotyniška legenda: D . G . PETRUS . IN . LIVONIA . CURLIANDIAE . ET . SEMIGALLIAE . DUX . A . 1769 . (Dievo malone Petras Livonijos Kuršo ir Žemgalos kunigaikštis, metai 1769). Anspaudas naudotas paskutiniojo Kuršo Kunigaikštystės (1561–1795) kunigaikščio Petro Birono (1724–1800) valdymo laikais (1769–1795). 1795 m. Kunigaikštystė nustojo egzistavusi – buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant kartoninės lentelės.

    Aprašė Linas Bubnelis

  • Kuršo Kunigaikštystės valstybinės institucijos antspaudas

    Kuršo Kunigaikštystės valstybinės institucijos antspaudas, 1737–1769 m.

    Herbinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Apvaliame vaizdulyje du jungtiniai herbai: Kuršo–Žiemgalos Kunigaikštystės (1561–1795) ir kunigaikščio Ernesto Johano Birono. Pirmojo herbo skydas ketvirčiuotas. Pirmame ir ketvirtame laukuose stačias Liūtas, antrame ir trečiame Elnias. Ant šio herbo skydo širdies uždėtas kitas, mažesnis, Ernesto Johano Birono giminės herbas. Jo skydas perkirstas ir perskeltas, trilaukis. Pirmame jo lauke trys Gegnės po Karūna, antrame monograma: „AЗ", trečiame Paukštis su šakele snape. Virš abiejų herbų skydų kunigaikštiškoji kepurė. Aplink, antspaudo pakraščiu, legenda: WINDAVSCHE . LICENT . SIEGEL. Antspaudas buvo naudojamas kunigaikščio Ernesto Johano Birono valdymo laikais: 1737–1741m. ir 1763–1769 m. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant kartoninės lentelės.

    Aprašė Linas Bubnelis

  • Kuršo kunigaikščio Ernesto Johano Birono antspaudas

    Kuršo kunigaikščio Ernesto Johano Birono antspaudas, 1737–1769 m.

    Herbinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Ovaliame vaizdulyje du jungtiniai herbai: Kuršo–Žiemgalos Kunigaikštystės (1561–1795) ir kunigaikščio Ernesto Johano Birono. Pirmojo (Kuršo–Žiemgalos Kunigaikštystės) herbo skydas ketvirčiuotas. Pirmame ir ketvirtame jo laukuose stačias Liūtas, antrame ir trečiame Elnias. Ant šio herbo skydo širdies uždėtas kitas, mažesnis, Ernesto Johano Birono giminės herbas. Jo skydas perskeltas ir perkirstas, trilaukis. Pirmame lauke trys Gegnės po Karūna, antrame monograma: „A3", trečiame Paukštis, su šakele snape. Virš abiejų herbų skydų kunigaikštiškoji kepurė. Aplink, antspaudo pakraščiu, lotyniška legenda: D . G . ERNESTUS . IOHANNES . IN . LIVON . CURL . ET. SEMIGAL . DUX. (Dievo malone Ernestas Johannas Livonijos Kuršo ir Žemgalos kunigaikštis). Antspaudas buvo naudojamas kunigaikščio E. J. Birono valdymo laikais: 1737 m. ir 1763–1769 m. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės.

    Aprašė Linas Bubnelis

  • Ariogalos miesto antspaudas

    Ariogalos miesto antspaudas, XVIII a. pab.

    Herbinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Ovaliame vaizdulyje Ariogalos miesto herbas. Jo skydas perkirstas, dvilaukis. Pirmame jo lauke du sukryžiuoti Kardai, smaigaliais aukštyn. Antrame lauke, trijose horizontaliose eilutėse, lenkų kalba įrašytas herbo devizas: LIEPIEY STRACIC ZYCIE NIZ WOLNOSC. (Geriau prarasti gyvybę nei laisvę). Aplink, antspaudo pakraščiu, lenkiška legenda: PIECZEC . MIASTA .(toliau neatsispaudęs žodis) Y RZEPLTEY . EYRAGOLY. Herbas be karūnos. Ariogala (Raseinių raj.) istoriniuose šaltiniuose minima nuo XIII a. Magdeburgo (laisvojo miesto) teises ir herbą gavo 1792 m. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės.

    Aprašė Linas Bubnelis
  • Bažnytinis antspaudas

    Bažnytinis antspaudas, XVII–XVIII a.

    Portretinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Apvaliame vaizdulyje Švč. Mergelė Marija, stovinti ant Pusmėnulio. Jos galvą supa aštuonių Žvaigždžių Vainikas. Apllink, antspaudo pakraščiu, lotyniška legenda: SIGILLUM . ECCLESIAE . PAROCHIALIS (?).C.H.(?) DANENSIS. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės.

    Aprašė Linas Bubnelis
  • Jono III Sobieskio (1647–1696) Lenkijos šeštokas

    Jono III Sobieskio (1647–1696) Lenkijos šeštokas, 1678 m.

    Lenkijos Karalystės biloninė (t. y. žemos prabos sidabro) šešių grašių vertės moneta – šeštokas. AVERSAS: centre laurais vainikuoto valdovo portretas profiliu į dešinę. Aplink, vaizdulio pakraščiu, lotyniška legenda: „IOAN[es] . III . D[ei] . G[ratia] REX POL[oniæ] . M[agnus] . D[ux] . L[ituaniæ] . R[ussiæ] . P[russiæ]“. (Vertimas pažodžiui: „Jonas III Dievo malone karalius Lenkijos, didysis kunigaikštis Lietuvos, Rusijos, Prūsijos“). REVERSAS: centre, po karūna, Lenkijos, Sobieskių giminės (herbo figūra – šarvų dalis) ir LDK herbai, virš jų nominalo skaičius: „VI“. Po herbais data: „16–78“ ir Lenkijos didžiojo iždininko (1668–1683) Andrejaus Morštino (Andrzej Morsztyn) giminės herbo figūra – pusmėnulis su žvaigžde. Aplink, vaizdulio pakraščiu, lotyniška legenda: „GROS[sus] . ARG[enteus] . SEX[duplex] . REG[ni] . POLONIÆ“. (Vertimas pažodžiui: „Grašis sidabrinis šešiagubas karalystės Lenkijos“). Jono III Sobieskio Lenkijos šeštokai Bydgoščiaus kalykloje buvo kaldinami 1677–1685 metais.

    Aprašė Linas Bubnelis
  • Jono III Sobieskio (1647–1696) Lenkijos šeštokas

    Jono III Sobieskio (1647–1696) Lenkijos šeštokas, 1679 m.

    Lenkijos Karalystės biloninė (t. y. žemos prabos sidabro) šešių grašių vertės moneta – šeštokas. AVERSAS: centre laurais vainikuoto valdovo portretas profiliu į dešinę, po juo kalyklos nuomotojo (1658–1682) Tito Livijaus Boratinio (Titus Livio Boratini) inicialai: „T.L.B.“. Aplink, vaizdulio pakraščiu, lotyniška legenda: „IOAN[es] . III . D[ei] . G[ratia] REX POL[oniæ] . M[agnus] . D[ux] . L[ituaniæ] . R[ussiæ] . P[russiæ]“. (Vertimas pažodžiui: „Jonas III Dievo malone karalius Lenkijos, didysis kunigaikštis Lietuvos, Rusijos, Prūsijos“). REVERSAS: centre, po karūna, Lenkijos, Sobieskių giminės (herbo figūra – šarvų dalis) ir LDK herbai, virš jų nominalo skaičius: „VI“. Po herbais data: „16–79“ ir Lenkijos didžiojo iždininko (1668–1683) Andrejaus Morštino (Andrzej Morsztyn) giminės herbo figūra – pusmėnulis su žvaigžde. Aplink, vaizdulio pakraščiu, lotyniška legenda: „GROS[sus] . ARG[enteus] . SEX[duplex] . REG[ni] . POLONIÆ“. (Vertimas pažodžiui: „Grašis sidabrinis šešiagubas karalystės Lenkijos“). Jono III Sobieskio Lenkijos šeštokai Bydgoščiaus kalykloje buvo kaldinami 1677–1685 metais.

    Aprašė Linas Bubnelis
  • Jono III Sobieskio (1647–1696) Lenkijos šeštokas

    Jono III Sobieskio (1647–1696) Lenkijos šeštokas, 1680 m.

    Lenkijos Karalystės biloninė (t. y. žemos prabos sidabro) šešių grašių vertės moneta – šeštokas. AVERSAS: centre laurais vainikuoto valdovo portretas profiliu į dešinę. Aplink, vaizdulio pakraščiu, lotyniška legenda: „IOAN[es] . III . D[ei] . G[ratia] REX POL[oniæ] . M[agnus] . D[ux] . L[ituaniæ] . R[ussiæ] . P[russiæ]“. (Vertimas pažodžiui: „Jonas III Dievo malone karalius Lenkijos, didysis kunigaikštis Lietuvos, Rusijos, Prūsijos“). REVERSAS: centre, po karūna, Lenkijos, Sobieskių giminės (herbo figūra – šarvų dalis) ir LDK herbai, virš jų nominalo skaičius: „VI“. Po herbais data: „16–80“ ir Lenkijos didžiojo iždininko (1668–1683) Andrejaus Morštino (Andrzej Morsztyn) giminės herbo figūra – pusmėnulis su žvaigžde. Aplink, vaizdulio pakraščiu, lotyniška legenda: „GROS[sus] . ARG[enteus] . SEX[duplex] . REG[ni] . POLONIÆ“. (Vertimas pažodžiui: „Grašis sidabrinis šešiagubas karalystės Lenkijos“).

    Aprašė Linas Bubnelis
  • Jono Kazimiero Vazos (1649–1668) Lenkijos šilingas

    Jono Kazimiero Vazos (1649–1668) Lenkijos šilingas, 1663 m.

    Lenkijos Karalystės varinė, vienos trečiosios grašio vertės moneta – šilingas. AVERSAS: centre laurais vainikuoto valdovo portretas profiliu į dešinę, po juo Ujazdovo kalyklos nuomotojo (1659–1665) Tito Livijaus Boratinio (Titus Livio Boratini) inicialai: „T.L.B.“. Aplink, vaizdulio pakraščiu, lotyniška legenda: „IOAN[nes]. CAS[imirus]. REX.“. (Vertimas pažodžiui: „Jonas Kazimieras karalius“). REVERSAS: centre Lenkijos herbas Erelis su Vazų giminės herbu ant krūtinės, po juo Lenkijos didžiojo iždininko (1659–1668) Jano Krasinskio (Jan Krasiński) giminės herbo figūra – ant pasagos tupintis naktikovas su žiedu snape. Aplink, vaizdulio pakraščiu, lotyniška legenda: „SOLID[us]. REG[ni]. POLO[niæ]. 1663“. (Vertimas pažodžiui: „Šilingas karalystės Lenkijos. 1663“).
    Jono Kazimiero variniai Lenkijos šilingai Ujazdovo monetų kalykloje buvo kaldinami 1659–1665 metais.

    Aprašė Linas Bubnelis
  • Šv. Kazimiero bernardinų Lietuvos provincijos didysis antspaudas

    Šv. Kazimiero bernardinų Lietuvos provincijos didysis antspaudas, XVII–XVIII a.

    Portretinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Lanceto formos vaizdulyje Šv. Kazimiero figūra visu ūgiu. Aplink, antspaudo pakraščiu, nepilnai atsispaudusi lotyniška legenda: SIGILLVM : MAIVS. PROVINC. (?) S. CASIMIRI. A. D. (data neatsispaudusi). Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant kartoninės lentelės.

    Aprašė Linas Bubnelis
  • Dvasininko antspaudas

    Dvasininko antspaudas, XVII–XVIII a.

    Rašmeninis personalinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Ovaliame vaizdulyje herbinis skydas. Jame monograma: „I B K". Virš skydo hercogų vainikas, papuoštas Širdimi ir Kryžiumi. Dar aukščiau skrybelė su 12 kutų (skiriamasis aukšto dvasiškio ženklas). Įrašų nėra. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant kartoninės lentelės.

    Aprašė Linas BubnelisI

  • Rodomi įrašai nuo 697 iki 708
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 66