LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Jonuškienė R., „Atsivėrė po žemės sluoksniu saugotos istorijos paslaptys“, XXI amžius: Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis, 2003. nr. 22 (1126).

Jurgaitis J., Aukos keliu, Vilnius: ENKO, 1992, 478, [1] p.

Janonis O., „Biografijų žodynas „Lietuvos knygos veikėjai“, Knygotyra, 2010, t. 55, p. 327-337.

Jankevičiūtė G., Dailė ir valstybė: dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918–1940, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2003, 303, [1] p.

Juodikaitis J. K., Ekslibrisai, red. Bačėnas V., Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963.

„Janina Degutytė“, Klasikinės lietuvių literatūros portalas, http://antologija.lt/author/janina-degutyte (žiūrėta 2015 m. liepos 30 d.).

Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, http://www.jmm-muziejus.lt.

Japonų graviūra: parodos katalogas, sud. Sidaravičius J., Vilnius: Vaga, 1977.

Jėga ir grožis jo šventovėje...: Vilniaus arkivyskupijos sakralinės vertybės Bažnytinio paveldo muziejuje, sud. Vasiliūnienė D., Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2013.

Jewish Encyclopedia: The unedited full-text of the 1906 Jewish Encyclopedia, http://www.jewishencyclopedia.com/ (žiūrėta 2014 m. birželio 9 d.).

Jolantos Klietkutės svetainė, http://www.polia.info/ (žiūrėta 2016 m. rugsėjo 14 d.).

Jonas Basanavičius: gydytojas ir mokslininkas, sud. Juozulynas A., Genytė L., Vilnius: Respublikinis leidybos ir spaudos paslaugų biuras, 1994.

„Jonas Bielskis (1938–2004)“, Muziejininkystės biuletenis, 2004.

Jonavos krašto žmonės: Jonavos įkūrimo 250 metų jubiliejui, Jonava, 2000, 198, [1] p.

Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, http://www.jonbiblioteka.lt/.

„Joniškio rajono apylinkės teismas: apie teismą“, Šiaulių apygardos teismai, http://www.sateismai.lt/lt/18_joniskio_rajono/18_veikla/18_apie_teisma.html (žiūrėta 2017 m. vasario 23 d.).

JSTOR: Global Plants, http://plants.jstor.org/ (žiūrėta 2014 m. sausio 20 d.).

Judaica w ekslibrisach Józefa Golca.

„Julija Baranauskienė – liaudies menininkė, sukūrusi pasaulį iš molio“, Alytaus naujienos, http://www.alytausnaujienos.lt/alytausnaujienos/paskutinionumeriostraipsniai/?nid=9042 (žiūrėta 2014 m. kovo 27 d.).

Julija Daniliauskienė: būtis karpiniuose, sud. Daniliauskaitė V., Stripinienė O., Šiauliai: Šiaulių „Aušros“ muziejus, 2017, 304.

Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai: biografijų žinynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 1, 715, [1] p.

Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai: biografijų žinynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, t. 2, 615, [1] p.

Juozas Adomaits-Šernas, https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Adomaitis-%C5%A0ernas (žiūrėta 2020 m. spalio 13 d.).

„Juozas Gedminas: Juozo Gedmino kūrinių virtuali paroda“, Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės, http://www.tradicija.lt/Menininkai/J_Gedminas.htm (žiūrėta 2016 m. balandžio 11 d.).

„Juozas Jankauskas. Lietuvos kariuomenės karininkai – antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyviai“, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, http://genocid.lt/Leidyba/13/jankausk.htm (žiūrėta 2016 m. spalio 5 d.).

Jūreivystės terminų vartosenos duomenynas, http://is.ku.lt/zodynas/ (žiūrėta 2017 m. sausio 11 d.).

Jūrininkų rengimas Lietuvoje jūreivystės istorijos retrospektyvoje, sud. Senčila V., Klaipėda: Libra memelensis.

Jūros knyga: Baltijos jūros pasauliai, sud. Morkvėnas Ž., Daunys D., Vilnius: Baltijos aplinkos forumas, 2015.

Justinas Vienožinskis ir jo mokiniai: parodos katalogas, sud. Liutkus V., Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011.

„Justinas Zubrickas-Turčiniškis: (1925 13.IX 1935)“, Trimitas, 1935-09-12, nr. 37, p. 672.

Jučas M., „Kai kurie Biržų pilies ir senamiesčio istorijos metmenys“, Architektūros paminklai, 1972, t. 2, p. 28–45.

Junevičius D., „Kauno gubernijos fotografai XIX amžiuje“, Menotyra, 1997, nr. 1, p. 56–69.

Jurgėla P., Lietuviškoji skautija, Niujorkas, 1975.

Juozapaitis J., Markeliūnienė V., „Lietuviškosios alto pedagogikos pradininkas“, Krantai, 2015, nr. 1, p. 54–57., http://kranturedakcija.lt/app/webroot/files/2015-1-Krantai-54-57-Markeliuniene-Juozapaitis.pdf (žiūrėta 2016 m. liepos 12 d.).

Jurkuvienė T., Lietuvių tautinis kostiumas, 2-asis patais. leid., Vilnius: Baltos lankos, 2008, 246, [1] p.

Jonušauskas L., „Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK’o) santykiai 1950–1955 m.“, Genocidas ir rezistencija, 2001, Nr. 1(9), http://genocid.lt/Leidyba/9/laurynas.htm (žiūrėta 2020 m. gegužės 3 d.).

Jonušauskas L., „Lietuvos diplomatinė tarnyba 1940–1941 m.“, Genocidas ir rezistencija, 1999, Nr. 2 (6), http://genocid.lt/Leidyba/6/laurynas6.htm (žiūrėta 2020 m. gegužės 3 d.).

Juodakis V., Lietuvos fotografijos istorija 1854–1940, Vilnius, 1996.

Jurkštas A., Lietuvos švyturių istorija, Klaipėda: Druka, 2017.

Jakubavičienė I., „Motinos vaidmuo“, IQ, 2014, nr. 10 (55), p. 110.

Jonušytė R., „Paskutinis Žemaičių vyskupas caro metais: Žemaičių vyskupo Gasparo Felicijono Cirtauto 100-osioms mirties metinėms“, XXI amžius: Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis, 2013 m. spalio 11 d. Nr. 37 (2061), http://xxiamzius.lt/numeriai/2013/10/11/atmi_02.html (žiūrėta 2016 m. balandžio 14 d.).

Janulaitis A., Praeitis ir jos tyrimo rūpesčiai, Vilnius: Mokslas, 1989.

Jodelė V. V., Prisiminimai. Autobiografinis pasakojimas šių dienų sampratoje, 2000.

Jakutis R., „Ramūnas Mendelis: „Jei Lietuvoje liktų tik vandens ir duonos, iš gimtinės neišvykčiau“, Šiauliai plius: Šiaulių miesto ir regiono savaitraštis, http://savaitrastis.siauliaiplius.lt/main/turinys/veidai/1/4180 (žiūrėta 2015 m. kovo 12 d.).

Januškevičius L., Labanauskas K., „Rietavo dvaro parkas“, Žemaičių žemė, 2003, Nr. 2, http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Riet_parkas.htm (žiūrėta 2017 m. gruodžio 11 d.).

Jankauskas A., „Rietavo orkestras“, Žemaičių žemė, 2003, Nr. 2, http://samogitia.mch.mii.lt/kultura/Riet_orkestras.htm (žiūrėta 2014 m. gegužės 6 d.).

Jakavonis J., Šalia mirties, Kaunas: Naujasis lankas, 2005.

Janonienė R., „Šv. Brunono paveisklas iš Vilniaus Bernardinų bažnyčios“, Menotyra, 2002, nr. 3, p. 3–8.

Jankauskas V., „Tragiško likimo kūrėjas Petras Hermanovičius“, LituanistikaDB: Lituanistikos duomenų bazė, http://etalpykla.lituanistikadb.lt/obj/LT-LDB-0001:J.04~2007~1367161457377 (žiūrėta 2015 m. kovo 18 d.).

Jonynaitė D., Keršulytė-Jankuvienė E., Mesmer R., Blažys A., „Vaško antspaudų technologinių ir istorinių bruožų įtaka restauravimo procesui“, Lietuvos dailės muziejaus metraštis, 2010, t. 13, p. 72–98.

Jovaiša L., Vilniaus vyskupai ir jų portretai, sud. Jovaiša L., vertė Simanavičiūtė A., Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2016.

Juknevičius D., Tolvaišienė N., „XIX amžiaus fotoateljė“, Kauno diena, 1996, Nr. 127.

Junevičius D., „Zigmas Toliušis ir jo lietuviškų iliustruotų atvirukų istorijos studija“, Knygotyra, 1996, t. 23 (30), p. 115–126.

Junevičius D., „1863–1904 m. Vilniaus gubernijos fotografai“, Kultūros istorijos tyrinėjimai, sud. Berenis V., Vilnius, 1997, t. 3, p. 230–340, http://www.eparodos.mb.vu.lt/vilnius_fotografijose/izanga_junevicius.htm.