Lietuvos liaudies buities muziejus – tai vienas didžiausių ir daugiausiai eksponatų turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Čia, 195 hektarų plote, saugoma 140 pastatų, apie 90 tūkstančių eksponatų. Muziejuje lankytojai supažindinami su XVIII amžiaus pabaigos – XX amžiaus pirmosios pusės visų Lietuvos etnografinių regionų – Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – valstiečių bei miestelėnų buitimi, darbais ir tradicijomis.
Muziejus įkurtas 1966 metais prie Rumšiškių, Pievelių kaimo žemėse, vaizdingoje Kauno marių pakrantėje. Prie kelio, vingiuojančio tarp miškų, pievų, kalnelių, lankytojai gali grožėtis lietuviško kaimo vaizdais, lankytis jaukiose sodybose, kuriose stovi šimtamečiai pastatai, o prie jų – nuo seno lietuvių moterų puoselėti gėlių darželiai, rudenį obuoliais pakvimpantys sodai. Prisiminti tai, kas brangiausia, prarasta ir atrasta kviečia tradiciniai kryžiai ir koplytėlės. Čia lankytojai turi galimybę aplankyti ir technikos objektus: malūnus, milo vėlyklą, kalvę, aliejinę. Skaudų Lietuvos istorijai laikotarpį primena tremties ir pasipriešinimo sektorius. Muziejaus centre įkurtas miestelis su jam būdingais pastatais.