Maironio lietuvių literatūros muziejus (MLLM) įsikūręs pačioje Kauno senamiesčio širdyje, Rotušės aikštėje, senuose XVIII a. rūmuose, pastatytuose ant trijų gotikinių namų pamatų. Muziejaus fonduose kaupiami ir saugomi vertingi eksponatai: rašytojų rankraščiai, laiškai, knygos, asmeniniai daiktai, meno kūriniai (saugoma daugiau nei 300 000 vienetų).
1909 m. pastatą, kuriame įsikūręs muziejus, nusipirko kunigas, poetas, lietuvių literatūros klasikas Jonas Mačiulis-Maironis (1862–1932). Maironiui gyvenant šiuose namuose, pirmame aukšte veikė knygų leidykla „Sakalas“, dailiųjų amatų mokykla, pirmoji Kaune viešoji lietuviška biblioteka ir skaitykla, nemažai kitų kultūros organizacijų. Maironio namuose yra gyvenę ir svečiavęsi nemažai iškilių Lietuvos meno, mokslo, bažnyčios ir visuomenės veikėjų. Muziejus buvo įsteigtas 1936 m., praėjus ketveriems metams po poeto mirties: Maironio bute buvo įrengti ir atidaryti trys memorialiniai kambariai. Visas Maironio butas įrengtas 1992 metais.
Maironio memorialinė ekspozicija veikia aštuoniuose šių rūmų kambariuose, kurie yra atkurti labai autentiškai – taip, kaip juose gyventa paties šeimininko. Lankytojai kviečiami susipažinti su J. Mačiulio-Maironio kasdienybe, meniniu skoniu ir kultūriniais interesais.
Šiuose namuose apsigyvenus Maironiui, jie tapo Kauno kultūros židiniu. Poeto rūmai svarbūs ne tik kaip žymaus visuomenės veikėjo namai, bet ir kaip retas Lietuvoje baroko epochos turtingo miestiečio namas, kuriam suteiktas aukščiausios kategorijos paminklo statusas.
Restauruotame bute lankytojus pasitinka atnaujinti dailininko Tado Daugirdo (1852–1919) Didžiosios svetainės ornamentai, Darbo kambario art deco stiliaus piešiniai, Raudonosios svetainės ankstyvojo rokoko stiliaus dekoras. Lankytojai gali apeiti kambarius ratu, naujai pamatyti namų virtuvę, kurioje šeimininkaudavo poeto sesuo Marcelė Mačiulytė. Lankytojams atviros ir kitos unikalios muziejaus erdvės: naujai įrengta mansarda, laikinųjų parodų salės, išpuoselėtas sodas, kuriame ypač mėgo darbuotis pats Maironis. Verta aplankyti ir vienus seniausių mieste gotikinius XV–XVI a. rūsius, kuriuose 1863–1864 m. buvo kalinami sukilėliai.
Muziejui priklauso penki padaliniai: Juozo Tumo-Vaižganto memorialinis butas-muziejus, Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus, Salomėjos Nėries, Juozo Grušo memorialiniai muziejai ir Vaikų literatūros muziejus.
