Maironio lietuvių literatūros muziejus buvo įkurtas 1936 metais laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune, Rotušės aikštėje, vėlyvojo baroko-rokoko stiliaus rūmuose. Pirmasis ir pagrindinis muziejaus rinkinys yra Jono Mačiulio kūrybinis, archyvinis bei memorialinis palikimas, kuris liko šiuose namuose po poeto mirties. Čia taip pat saugomi ir kaupiami kitų lietuvių rašytojų – tremtinių, partizanų rinkiniai, išeivijos archyvai, nuolat rengiamos ekspedicijos rašytojų gyvenimo vietomis. Maironio lietuvių literatūros muziejuje bei kituose jo padaliniuose – Salomėjos Nėries, Juozo Grušo, Vaikų literatūros muziejuose, Juozo Tumo-Vaižganto bute, Balio ir Vandos Sruogų namuose – organizuojami įvairūs literatūriniai renginiai, minėjimai ir koncertai.
Maironio memorialinė ekspozicija veikia aštuoniuose šių rūmų kambariuose, kurie yra atkurti labai autentiškai – taip, kaip juose gyventa paties šeimininko. Lankytojai kviečiami susipažinti su Jono Mačiulio-Maironio kasdienybe, meniniu skoniu ir kultūriniais interesais.
Senasis Kaunas – Maironio miestas. Čia jis mokėsi ir baigė gimnaziją, čia buvo Kauno dvasinės seminarijos klierikas, vėliau – dėstytojas, profesorius. Devyniolika metų praleidęs Peterburge, studijavęs ir dirbęs Peterburgo Imperatoriškoje dvasinėje akademijoje, į Kauną Maironis vėl grįžo 1909 metais, kaip pats sakė, „baigęs lesinti svetimos žemės paukščius“. Poetas buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. Šiame mieste jo laukė ne tik sava, lietuviška aplinka, ne tik įtemptas sunkus darbas, bet ir ištikimi bičiuliai, bendraminčiai.
Šiuose namuose apsigyvenus Maironiui, jie tapo Kauno kultūros židiniu. Poeto rūmai svarbūs ne tik kaip žymaus visuomenės veikėjo namai, bet ir kaip retas Lietuvoje baroko epochos turtingo miestiečio namas, kuriam suteiktas aukščiausios kategorijos paminklo statusas.
