Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija / Kernavės archeologinės vietovės muziejus

Muziejaus eksponatai
Muziejaus kitos vertybės
Visi muziejaus objektai
Santrumpa KMR
Adresas Kerniaus g. 4 a., Kernavė, LT-19172, Širvintų r. sav., Lietuva
Telefonas (8 382) 47 371
Faksas (8 382) 47 391 
El. paštas direkcija@kernave.org; muziejus@kernave.org
Internetinė svetainė
Rūšis pagal tematiką archeologija
Įstaigos kodas 190757417
Atsiskaitomosios sąskaitos numeris LT 88 4010 0420 0008 0016

Informacija apie muziejų

Kernavės archeologinės vietovės muziejus – vienintelis specializuotas archeologijos muziejus Lietuvoje. Jis įkurtas 1930 metais tuometinio mokyklos vedėjo Juozo Šiaučiūno pastangomis. Po senojo Kernavės miesto atradimo ir tyrinėjimų XX amžiaus devintame dešimtmetyje, Pajautos slėnis ir aplink esantys piliakalniai buvo paskelbti muziejumi-rezervatu, o 2002 metais Kernavės muziejui-rezervatui suteiktas Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato statusas. Kernavės archeologinė vietovė yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pagrindinis kultūrinio rezervato tikslas – išsaugoti Kernavės teritorinį kultūros paveldo objektų kompleksą, jo teritorijoje esančias nekilnojamas ir kilnojamas kultūros vertybes  ir organizuoti jų mokslinį tyrimą. 2012 metais duris atvėrė rekonstruotas modernus Kernavės muziejus su nauja ekspozicija, pateikiančia lankytojams įspūdingiausius Kernavėje aptiktus archeologinius radinius.

Šiuolaikiškai įrengtose muziejaus ekspozicijose lankytojai kviečiami susipažinti su istorine Kernavės praeitimi nuo proistorės laikų iki XVIII a. pradžios. Pagrindinė ekspozicijos dalis skirta senajam Kernavės miestui, sunykusiam XIV a. pabaigoje, po galingo kryžiuočių antpuolio. Šiandien miesto liekanas dengia beveik 1 metro sąnašų sluoksnis, po kuriuo išliko pastatų fragmentai, gausūs ir įvairūs amatininkų dirbiniai. Ekspozicijoje pateikiama nemažai importo gaminių, pasakojančių apie plačius to meto Kernavės prekybinius ryšius. 

Kernavė – pagoniškos valstybės miestietiškos kultūros pavyzdys Europoje. Čia dar labai aiškiai apčiuopiamas pagoniškos civilizacijos egzistavimas, tačiau ji jau įtakota krikščioniškosios Europos tradicijų.

1390 metais kryžiuočių žygio į Vilnių metu Kernavė buvo užpulta ir galutinai suniokota. Kernaviškiai atsitraukdami pilis sudegino, Senasis miestas po šių įvykių daugiau nebeatsigavo. Ilgainiui Neries sąnašos uždengė miesto liekanas ir senoji Lietuvos sostinė nugrimzdo į užmarštį. Archeologai, beveik po 600 metų atradę senąją Kernavę, pateikia vis naujų atradimų ir įžvalgų apie šios vietovės istoriją.