Šeimyniškėlių piliakalnio istorinis kompleksas yra Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejaus padalinys. Šis kompleksas mena vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą. Ant Šeimyniškėlių piliakalnio XIII a. viduryje stovėjo valstybinė medinė pilis, saugojusi šiaurinį Lietuvos valstybės pasienį. Tai buvo pati didžiausia pilis Rytų Lietuvoje, spėjama Mindaugo Vorutos pilies vieta, dabar tai plačiausiai ištirtas piliakalnis Lietuvoje.

Apžvalgos bokštų, galerijos ekspozicijos supažindina su buvusios Šeimyniškėlių (Vorutos) pilies istorija, to laiko Lietuvos istorijos fragmentais, archeologiniais radiniais, XIII–XIV a. kario ginkluote, pilėnų buities daiktais, pilies maketu. Papilio kiemelyje galima šaudyti iš lanko, mėtyti akstį, išbandyti pilėnų kasdienybę: įskelti ugnį, virti arbatą ant laužo, nuvyti virvę, tyrinėti eksperimentinėje archeologinėje perkasoje, treniruotis lauko karybos aikštelėje, žaisti senovinius žaidimus. Ant Šeimyniškėlių piliakalnio švenčiamos įvairios istorinės šventės traukia ir anykštėnus, ir miesto svečius.

Bronės Buivydaitės memorialinis namas-muziejus yra Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejaus padalinys. Anykščių senamiestyje, šalia bažnyčios, poetės, dramaturgės, vaikų rašytojos Bronės Buivydaitės – Tyrų Dukters (1895–1984) memorialinis muziejus saugo pirmosios XX a. lietuvių lyrikės gyvenimo ir kūrybos dvasią. Sodyboje, tarp rašytojos relikvijų, jaučiamas jos kūrinių herojų laikas, šalia namo kuriamas skulptūrų ir gėlių sodas.

Jono Biliūno sodyba-muziejus  yra Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejaus padalinys. Gimtoji rašytojo Jono Biliūno (1879–1907) sodyba-muziejus yra lyrinės lietuvių prozos pradininko kūrybos ištakų liudininkas. Muziejuje eksponuojami Biliūnų giminės daiktai, rašytojo knygos, nuotraukos, tautodailininkų medžio drožiniai pagal J. Biliūno apsakymus.

Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyba-muziejus yra Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejaus padalinys. XIX a. pabaigoje Didžiulių šeimos dvarelis Griežionėlėse tapo svarbia Lietuvos kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo vieta, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo Rytų Aukštaitijoje centru. Rašytojos, pirmosios lietuviškos kulinarijos knygos „Lietuvos gaspadinė“ (1893 m.) autorės  Liudvikos Didžiulienės-Žmonos (1856–1925), jos vyro bibliofilo Stanislovo Didžiulio (1856–1927) ir jų vaikų namuose eksponuojami buities daiktai ir dokumentai pasakoja apie šios šviesuolių šeimos gyvenimą ir veiklą, liudija gyvąją knygnešių istoriją. Muziejuje yra išlikusi draudžiamos spaudos slėptuvė.

Siauruko muziejus yra Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejaus padalinys. Anykščių geležinkelio stotyje įsikūręs Siauruko muziejus supažindina su unikaliu technikos paveldu – siauraisiais geležinkeliais. Šimtamečio Siauruko istorija muziejuje pristatoma keliose ekspozicijose. Iki šių dienų savo paskirtį išlaikiusiame stoties pastate – laukiamoji salė, patriotinis stoties viršininko kabinetas, menantis Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Muziejaus ekspozicijoje saugomi iš įvairių Siauruko ruožų surinkti įrankiai geležinkeliui tiesti ir remontuoti, ryšio bei signalizavimo priemonės. Naujajame paviljone eksponuojama bėgiais riedėjusių lokomotyvų ir vagonų kolekcija: „Škoda“ garvežys, sunkvežimis, motorvežis, drezinos (drezina – savaeigis geležinkelio vežimėlis), prekiniai vagonai. Čia galima išbandyti veikiančius eksponatus – rankinę dreziną bei triratį ant bėgių.

Poeto ir vyskupo Antano Baranausko klėtelė yra Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejaus padalinys. Antano Baranausko (1835–1902) klėtelė pastatyta 1826 m. – pirmasis memorialinis muziejus Lietuvoje. Čia 1858–1859 m. vasaromis 24-erių metų poetas A. Baranauskas parašė himną Lietuvos praeičiai – poemą „Anykščių šilelis“. Pastogėje, iš kurios pasklido labiausiai verčiamas lietuvių literatūros kūrinys, dabar saugomi ir eksponuojami autentiški A. Baranausko baldai, buities daiktai, knygos, „Anykščių šilelio“ vertimų leidimai, modernioje ekspozicijoje atskleidžiami septyni A. Baranausko talentai. Klėtelės istorija – nuo statybos iki virsmo svarbiausiu literatūros muziejumi Lietuvoje – pristatoma  animuotoje „Klėtelės pasakoje“.

Rašytojo Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis namas-muziejus yra Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejaus padalinys. Garsiausio XX a. pirmosios pusės anykštėno rašytojo Antano Vienuolio-Žukausko (1882–1957) memorialinis namas-muziejus – buvę miestelio inteligentų namai, kuriuose persipynė vaistininko pareigos ir rašytojo pašaukimas, Anykščių istorijos šimtmečiai ir Kaukazo tradicijos. Čia saugoma autentiška rašytojo buities ir kūrybos erdvė, sodelyje šalia namo – A. Vienuolio kapas. Memorialiniuose kambariuose – iki šiol gyvas pojūtis lyg ką tik čia būtų gyvenęs ir rašęs A. Vienuolis. Muziejininko prakalbintuose eksponatuose atgyja to laiko rašytojas, vaistininkas, kultūrinio turizmo pradininkas, anykštėnas ir jo Anykščiai.

Tautodailininko Stanislovo Petraškos akmens tapybos ekspozicija yra Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejaus padalinys. Muziejuje įrengta anykštėno tautodailininko Stanislovo Petraškos (1935–2009) akmens tapybos ekspozicija. Unikalia, tik šiam menininkui būdinga tapybos akmens miltais technika anykštėnas įamžino gimtinės peizažus, Lietuvos valstybės simbolius. Vaizdo siužete atgyja nepakartojamas paveikslų gimimas meistro dirbtuvėje. Ekspozicijoje galima patiems išbandyti akmens tapybos techniką.