Kretingos muziejus įsikūręs vaizdingoje vietovėje – Kretingos dvaro sodyboje, kuri užima 43 ha plotą. Kretingos dvaras įkurtas XV–XVI amžiuje. XIX a. pirmojoje pusėje grafai Zubovai čia įkūrė angliško stiliaus parką, o nuo XIX a. antrosios pusės iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos dvarą valdė grafai Tiškevičiai. Kretingos muziejus buvo įsteigtas 1935 m., o Kretingos dvaro sodyboje pradėjo veikti nuo 1992-ųjų. Dvarvietėje išlikę 24 paminkliniai pastatai, tarp kurių yra grafo Juozapo Tiškevičiaus išpuoselėti neoklasicistinio stiliaus dvaro rūmai su dekoruotomis salėmis, keturių aukštų stiklinis Žiemos sodas, kuriame visais metų laikais žydi ir žaliuoja daugiau nei 5000 augalų, grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus ir kt. Rūmus supa vaizdingas parkas su turtingais želdynais, tvenkiniais, astronominiu kalendoriumi. Šiandien čia veikia modernus muziejus, kur dera mokslinis-tiriamasis darbas, edukacinė veikla ir turiningas poilsis. Įsikūręs greta svarbiausių turizmo traukos taškų – Palangos ir Klaipėdos miestų, Kretingos muziejus yra svarbus turizmo ir kultūros centras, kurį per metus aplanko apie 120 tūkst. lankytojų.

Naujose renovuotose patalpose atidarytos nuolatinės Dvaro istorijos ir kultūros, archeologijos, numizmatikos, Kretingos krašto istorijos, etnografijos ekspozicijos. Muziejaus eksponatai byloja apie Kretingos dvaro savininkus, jų veiklą Kretingoje ir Lietuvoje, Kretingos miesto istoriją, pranciškonų vienuoliją, supažindina lankytojus su Vakarų Lietuvos pajūrio regione gyvenusių žmonių buitimi ir kultūra nuo seniausių laikų iki XIII a. Numizmatikos ekspozicijoje rodomos monetos iš muziejuje saugomų 9 sidabrinių monetų lobių. Rekonstruotame dvaro vandens malūne, kuriame grafas Juozapas Tiškevičius 1878 m. įrengė pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę, veikia etnografinė ekspozicija „Saulės ratu“. Čia lankytojai gali susipažinti su tradiciniais žemės ūkio darbais, darbo įrankiais, inventoriumi, namų apyvokos reikmenimis, kalendorinėmis šventėmis bei tradicijomis.