« Atgal

Virtuali paroda „Rašytinės Paliulių šeimos relikvijos“

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė Archyvų metais. Ta proga ir Lietuvių kalbos dienoms skirtoje virtualioje parodoje „Rašytinės Paliulių šeimos relikvijos" kviečiame susipažinti su Paliulių šeimos iš Savučių kaimo rašytinėmis relikvijomis, kurios muziejui saugoti buvo patikėtos 1998 m. Gražvydo Paliulio, etnomuzikologo ir pedagogo Stasio Paliulio (1902 Biržų aps., Vabalninko vlsč., Savučiuose – 1996 Vilniuje) sūnaus.

Viena jų – Savučių kaimo valstiečio Mykolo Paliulio 1879 –1932 m. rašytas metraštis „Paminėjimai". Sąsiuvinyje, užpildytame žemės ūkio darbų, šeimos gyvenimo faktais ( įrašius datą, kartais ir valandą), sutilpo ne valstiečio kasdienybė ir triūsas, palankios ar nepalankios darbams oro sąlygos, bet ir svarbiausi metų įvykiai, atsitikimai.
Sužinome kada Vabalninko bažnyčioj buvo pastatyti vargonai (nurodo ir meistrą), kaip grafą Joną Tiškevičių laidojo, kada lankėsi vyskupas Mečislovas Paliulionis, paminėta –1905 m. revoliucijos įvykiai ir Apaščios upės gilinimas. 1903 m. metraštininkas tiksliai ir vaizdingai aprašė Panevėžio apskrities teismo rūmuosna sukviestų valsčių teismo pirmininkų balių, kuriame ir pats dalyvavo: „Bolis buwa labaj gražus, 3 ilgi stalaj ir ant 4 asobu 4 butelej alaus, ir arielkos kworta, ir užkundos wisokios, pirmu priesz walgimu popus atprowija maldas, pamokslu giaru pasakie, ir muzika graija po pamokslu Bože caria chrani, a paskum graija wisokies marszus kad niet stiklaj barszkieja, graija par visu walgimu duxovaja muzika saldatai 33 muzikontaj. 20 denoj topates meniesia panedelniki wisus nujeme ant fotografijos kartu ir wisus ziemskus Naczalnikus sodi Pugoczewskas fotografczikus". Arba: „1894 metuose 20 lapkričio numirė mūsų imperatorius Aleksandras Aleksandrovič III, kurs buvo karūnavotas 15 mojaus 1883 metais. Dabar pastojo ant jo vietos jo sūnus Mikalojus Aleksandrovič".
Aprašydamas danguje pasirodžiusią kometą, įspūdį išreiškė taip pat tiksliai ir santūriai: „strošnu labai, kai žiūri", sūnų Juziuką kai laidojo, tai „su dideliu gailesčiu ir smutku", o kai sudegė šeimos rūmas, tai skausmą išreiškė vienu žodžiu „nelaimė". Rankraštyje pasitaiko gražių palyginimų, taiklių pastebėjimų: „šienas labai gražus, žalias, kaip rūta pavasarį", sukaitę žirniai, „kaip avių spyros", „sėmenys – ale gražūs kaip perlas", „gražus vaikelis, kaip kvietkas pavasarį", žmonių bažnyčioj, „kaip silkių bačkoj", bažnyčią puošiantys vainikai, „kaip kokie lenciūgai". Mirus sūnui Juliukui ir dukrai Genusytei jautriai citavo vaikų žodžius, emocionaliai dalijosi prisiminimais. Metraštis rašytas 53 metus, apimtis – 76 psl.

Antroji Paliulių šeimos relikvija – 234 puslapių Savučių dainorėlis (XIX a. 8 deš. – XX a. 3 deš.). Į jį apylinkėje dainuotas liaudies bei literatūrinės kilmės dainas įrašė S. Paliulio tėvai, seserys ir giminaičiai. Yra S. Paliulio motinos sukurtų bei jos brolio M. Gaidelio ranka įrašytų dainų. Nacionalinio atgimimo nuotaikas atspindi istorinės, patriotinės dainos pagal poetų J. Šnapščio-Margalio, A.Jakšto-Dambrausko, M. Dagilėlio, A. Baranausko, Maironio, V. Krėvės-Mickevičiaus eilėraščius. S. Paliulis dar vaikas būdamas, šią knygutę Savučiuose matė, iš jos dažnai dainuodavo motina, tėvas, seserys Valerija ir Juzytė, kartais drauge su svečiais. Etnomuzikologas yra užrašęs 10-ties dainų melodijas.

Trečioje – S. Paliulio užrašytas tėvo Mykolo Paliulio pasakojimas – šeimos genealogija

 

Žiūrėti parodą



Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Šiuo metu sistemoje yra:

593108 / 1034430 skaitmeniniai(-ių) objektai(-ų)

514384 / 1173681 eksponatai(-ų) iš 114 muziejaus(-ų) rinkinių

Daugiau informacijos

(Žaliai pažymėti viešai
prieinami įrašai)