| Eksponato aprašymas | Kryželis auksinis, plokščias, kryžmiškas, lotyniško tipo, statmenai nukirstais galais. Ties viduriu kartu su kryželiu išlieta Nukryžiuotojo figūra, o virš jos, liemens viršūnės priekinėje plokštumoje – banguoto pavidalo kaspinas su įgilinta santrumpa „INRI“ (sutrumpinta lotyniška frazė „Iesvs Nazarenvs Rex Ivdaeorvm“, reiškianti „Jėzus Nazarietis Žydų Karalius“). Kryželio viršūnėje išlieta apskrita, 2 mm skersmens kilpa, į kurią įverta išilginto ovalo pavidalo 7 mm ilgio ir 4 mm pločio grandelė, padaryta iš 1 mm storio suplato apskritimo pavidalo skerspjūvio aukso vielos. Stiebo plotis – 7 mm, kryželio storis – 0,5–2 mm. Reverso plokštuma lygi. Jos liemens plokštumoje nuo kryželio viršūnės į apačią ir pečių plokštumose abipus liemens išgraviruotas donacinis įrašas lenkų kalba. Sakralinį ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį turinti kilnojamoji kultūros vertybė. Kryželis dovanotas 1910 m. rugsėjo 12 d. Jurgiui Tiškevičiui I-osios Komunijos priėmimo proga. Jurgis Tiškevičius (1899–1939) gimė Kretingos dvare, grafų Aleksandro ir Marijos Tiškevičių šeimoje. Krikštytas ir I-ąją Komuniją priėmė Kretingos pranciškonų bažnyčioje. Dėl sveikatos sutrikimų tarpukariu gydėsi Varšuvos psichoneurologinėje ligoninėje. Antrojo pasaulinio karo pradžioje nacistinei Vokietijai užėmus Lenkiją, vokiečių kareivių kartu su kitais ligoniais sušaudytas. Kryželį su kitomis šeimos relikvijomis išsaugojo tėvas Aleksandras Tiškevičius (1864–1945). Sovietų kariuomenės iškraustytas iš Kretingos dvaro, 1941 m. jis persikėlė į žmonos Marijos Tiškevičienės Židikų palivarką, kartu atsiveždamas šeimos relikvijas. 1944 metų rudenį traukdamasis į Vokietiją, šeimos relikvijas ir dalį asmeninių daiktų paliko Židikuose, dvaro ūkvedžiui Bronislovui Vaitkevičiui. Jurgio Tiškevičiaus kryželį muziejus 2016 m. įsigijo ir į Kretingos dvaro rūmus susigrąžino iš B. Vaitkevičiaus palikimo paveldėtojų. |
