Plunksnakotis

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Kretingos muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas plunksnakotis 
Sritys etnologija / buitis 
Pirminės apskaitos numeris KM GEK 30229/2
Inventorinis numeris KM IB 6/2
Matmenys ilgis – 118 mm (2016-12-28)
skersmuo – 6 mm (2016-12-28)
Medžiagos žąsies plunksna siūlai  metalo siūlai  stiklas 
Autentiškumas originalas 
Pagaminimo data XIX a. 6 deš.

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Plunksnakotis padarytas iš žąsies plunksnos stiebo, siaurėja į viršų, apačioje įstrižai nupjautas. Visas kotas, išskyrus apatinį galą, apipintas metalo siūlais, puoštas spalvotais stiklo karoliukais. Viršuje siūlų galai palaidi, sudaro „uodegėlę“.

Istorinės buities vertingųjų savybių pobūdį turinti kilnojamoji kultūros vertybė. Priklausė vengrų kilmės Lietuvos ir Lenkijos didikei, Horvato herbo bajoraitei, Aleksandro Horvato ir Klotildos Volodkavičiūtės jauniausiajai dukrai Sofijai Horvataitei (1838–1919). Plunksnakočiu ji pildė dienoraštį, kuriame aprašė 1857–1858 m. vykusios kelionės po Europą įspūdžius. Šios kelionės metu mergina mokėsi europietiškų manierų, ruošėsi santuokai su grafu Juozapu Tiškevičiumi (1835–1891), už kurio ištekėjo 1860 m. birželio 29 d. tėvo rezidencijoje Barbarovo dvare (Baltarusija).

Plunksnakotį kartu su dienoraščiu išsaugojo vyriausias sūnus, Kretingos dvaro paveldėtojas Aleksandras Tiškevičius (1864–1945), palikęs juos 1941 m. saugoti žmonos Marijos Tiškevičienės Židikų palivarko ūkvedžiui Bronislovui Vaitkevičiui. Iš ūkvedžio turto paveldėtojų dienoraštį su plunksnakočiu ir kitais Tiškevičių asmeniniais daiktais 2016 m. įsigijo ir į Kretingos dvaro rūmus susigrąžino Kretingos muziejus.

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Plunksnakotis daugiau informacijos...

Komplektiškumo informacija

Klaida..

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Julius Kanarskas