Plunksnakotis padarytas iš žąsies plunksnos stiebo, siaurėja į viršų, apačioje įstrižai nupjautas. Visas kotas, išskyrus apatinį galą, apipintas metalo siūlais, puoštas spalvotais stiklo karoliukais. Viršuje siūlų galai palaidi, sudaro „uodegėlę“.

Istorinės buities vertingųjų savybių pobūdį turinti kilnojamoji kultūros vertybė. Priklausė vengrų kilmės Lietuvos ir Lenkijos didikei, Horvato herbo bajoraitei, Aleksandro Horvato ir Klotildos Volodkavičiūtės jauniausiajai dukrai Sofijai Horvataitei (1838–1919). Plunksnakočiu ji pildė dienoraštį, kuriame aprašė 1857–1858 m. vykusios kelionės po Europą įspūdžius. Šios kelionės metu mergina mokėsi europietiškų manierų, ruošėsi santuokai su grafu Juozapu Tiškevičiumi (1835–1891), už kurio ištekėjo 1860 m. birželio 29 d. tėvo rezidencijoje Barbarovo dvare (Baltarusija).

Plunksnakotį kartu su dienoraščiu išsaugojo vyriausias sūnus, Kretingos dvaro paveldėtojas Aleksandras Tiškevičius (1864–1945), palikęs juos 1941 m. saugoti žmonos Marijos Tiškevičienės Židikų palivarko ūkvedžiui Bronislovui Vaitkevičiui. Iš ūkvedžio turto paveldėtojų dienoraštį su plunksnakočiu ir kitais Tiškevičių asmeniniais daiktais 2016 m. įsigijo ir į Kretingos dvaro rūmus susigrąžino Kretingos muziejus.