...Knygoje nuosekliai atskleidžiama dviprasmiška ideologinė avangardo samprata, tuščiavidurė progreso sąvoka ir meno prigimtis, neatsiejama nuo institucinio rasizmo. Tai dangstė ir tebedangsto sovietinės nomenklatūros išperėti instituciniai Lietuvos meno pasaulio cerberiai iš kultūros ir edukacijos sferų. Tuo tarpu kultūros darbuotojai ir menininkai regionuose patys nesuprasdami kodėl kartojo ir tebekartoja jau pačius dangstymo veiksmus – gal dėl to provincijoje geriau pastebimas ontologinis vadinamosios „rimtosios“ kultūros plyšys.

Knygos autoriai – vienas žiūrėdamas iš išorės, kitas iš vidaus – demaskuoja socialinį buržuazinio intelektualo siekį suteikti kapitalizmui žmogišką veidą ir primena, kad klasikinio fašizmo šaknys – tai būtent šios socialinės grupės atstovų desperacija, kurią jie linkę vadinti „normalizacija“. Jos šiuo metu pavojingai daugėja. Knyga skirta visiems ir kiekvienam, siekiančiam atsiriboti nuo buržuazinės represijos spektaklio ir prisidėti prie karnavalinio psichodarbininkų pasipriešinimo.