Žemaičių vyskupystės muziejuje yra saugomi Varnių katedros Aukos altorių puošiančių Petro Repšio reljefų „Žemaičių krikštas“ eskizas ant kartono ir gipso modeliai. Jie buvo kuriami 2000-aisiais–2008-aisiais metais, rengiantis garbingai pažymėti Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų Varnių katedroje. Nuo šių gipsinių medelių per du kūrimo etapus buvo pagaminti sidabruoti altoriaus bronziniai reljefai.
Reljefo centrinėje dalyje vaizduojamas vaiko krikštas: vyskupui pilant vandenį šiam ant galvos, it medis pražysta kryžius, jo žiedus apspinta Dievo tvariniai – bitutės, virš vaiko balandžio pavidalu leidžiasi Šventoji Dvasia. Stebėtojų čia nėra: visi žmonės, kurie pavaizduoti ano meto luomine tvarka – šventikai, kariai ir žemdirbiai, bei naminiai gyvuliai, paukščiai ir žuvys, tarp jų Žemaičių simbolis meška, yra atsisukę į kryžių, simbolizuojantį pačią Bažnyčią, ir eina į krikštą. Šioje misterijoje dalyvauja Saulė ir Mėnuo – tai visuminio persikeitimo scena. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad Žemaičių meška čia pavaizduota laisva, be grandinės.
Šoniniuose reljefuose kairėje įamžinti Varnių katedros tituliniai šventieji, Apaštalai Petras ir Povilas – jų atsisveikinimas Romoje prieš kankinystę. Dešiniajame pagal viduramžių ikonografinę tradiciją kaip fundatorius pavaizduotas Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas – pirmosios Varnių katedros, naujai užgimusios Medininkų vyskupijos ir pirmojo jos vyskupo Motiejaus donatorius. Paties altoriaus, kaip stalo ar erdvės, kuriuose šie reljefai sumontuoti, autorė yra architektė Gražina Pajarskaitė.