Šv. Jurgis

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas skulptūra 
Sritys menas, liaudies menas
Pirminės apskaitos numeris LNDM ED 117256
Inventorinis numeris LNDM Lv 622
Matmenys aukštis – 49 cm
Medžiagos medis 
Atlikimo, pagaminimo technika polichrominis dažymas  drožyba 
Autorius (-iai)
Nežinomas liaudies skulptorius
Sukūrimo data XIX a. pab. – XX a. pr.
Sukūrimo vieta Videikių k., Šateikių apyl., Plungės r., Lietuva
Sukūrimo stilius ir periodas liaudiškasis stilius
Daugiau informacijos

Aprašymas

Eksponato aprašymas Figūrinė kompozicija išdrožta iš vieno medžio gabalo. Šv. Jurgis vaizduojamas jojantis ant stambaus obuolmušio žirgo. Raitelio kūnas pasuktas trimis ketvirčiais, veidas komponuojamas iš priekio, palenktas į šoną. Trūksta dešinės rankos, kaire laiko vadeles. Vilki trumpą melsvą kario drabužį, sujuostą dirželiu su apvaliais lankeliais. Nugaroje plevėsuoja sunkus šviesiai raudonas apsiaustas. Avi juodus aulinukus, įstatytus į kilpą. Veidas ovalios formos, vaikiškas. Ant galvos šalmas, kurį puošia į priekį susukta plunksna. Rudai raudonas slibino kūnas sujungtas pagrindu. Jo galva didelė, nasrai pražioti, ausys mažos. Išriesta uodega primena gyvatės galvą. Kompozicija monumentalios raiškos, primityvi.

Aprašė Marija Kuodienė

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Šv. Jurgis daugiau informacijos...

Istorijos, kultūros, dailės informacija

Siužetas Šv. Jurgis (?-300) kankinys, antrasis Lietuvos globėjas (šventė 04.23). Šv. Jurgis aprašomas kaip Romos imperatoriaus Diokletiano ( 284-305) amžininkas, kilęs iš aristokratų šeimos, išsitarnavęs aukštą karinį tribūno (vienas iš šešių aukščiausių senovės Romos legiono vadų) rangą ir žiauriai nukankintas (girdytas užnuodytu vynu, verdančiu švinu, temptas ant dygliuoto rato, galiausiai nukirsdintas) už krikščionybės skelbimą. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta bažnyčia. Populiarus tiek Rytų tiek Vakarų bažnyčioje. Jo populiarumas Vakarų bažnyčioje siejamas su kryžiaus žygiais (XIII a.). Šv. Jurgis yra daugelio šalių ir miestų, riterių, kareivių ir ginklininkų globėjas. Lietuvoje jo šventę – Jurgines – valstiečiai siejo su pavasariniu gamtos atgimimu, galvijų išgynimo į laukus riba. Tad Šv. Jurgis gerbiamas ir kaip gyvulių globėjas. Tikima, kad jis rūpinasi besiganančiais gyvuliai, todėl būtent per Jurgines banda būdavo pirmą kartą po žiemos išgenama į lauką. Tą dieną stengtasi gyvulius kuo geriau pašerti ir prižiūrėti. Lietuviškoje tradicijoje Šv. Jurgio šventė įgavo folklorinį atspalvį, pakeitė senąją pagonių švęstą pavasario atgimimo šventę. Lietuvių liaudies mene Šv.Jurgis – vienas populiariausių personažų, vaizduojamas romėnų kario apranga su kryžiumi ant vėliavos ar apsiausto, skydo ar krutinės, sėdintis ant balto (neretai obuolmušio) žirgo ir smeigiantis ietimi į po žirgo kojomis besiraitantį slibiną. Slibinas, Šv. Jurgio perdurtas ietimi, buvo suvokiamas kaip gėrio pergalės prieš blogį (blogis tradiciškai buvo siejamas su žiema, o gėris su pavasariu) simbolis. Kartais greta stovi maža karalaitė su maldaknyge rankose, pasak legendos Šv. Jurgio išgelbėta iš slibino nasrų.
Tema religija, šv. Jurgis, kovojantis su slibinu

Radimo aplinkybių aprašas

Radimo data 1986 m.
Radimo vieta Vydeikių k., Šateikių apyl., Plungės r., Lietuva

Eksponato autorinės turtinės teisės