Rietavo valsčiaus viršaitis 1926 ir 1927-1933 m. Petras Salys su žmona Barbora Balandaite Saliene

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus
Inventorinis numeris ROKIM Fsv 55-1
Fototekos vertybės tipas skaitmeninė byla (fotografija) 
Autorius (-iai)

Turinio aprašymas

Rietavo valsčiaus viršaitis Petras Salys (1890-1990) su žmona Barbora Balandaite Saliene (1870-1970).

P. Salys Rietavo valsčiaus viršaičio pareigas ėjo daugiau nei septynerius metus (1926 ir 1927-1933 m.). Iš devynių tarpukaryje Rietavo valsčiui vadovavusių viršaičių P. Salys darbavosi ilgiausiai. Šiuo laikotarpiu Rietave vyko daug svarbių įvykių ir pasikeitimų. 1928 m. buvo švenčiama Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio sukaktis. Ta proga Rietavo miesto aikštės vakarinėje dalyje buvo pastatytas paminklas simbolizuojantis Laisvę. Pagal architekto S. Stulginskio projektą pradėtas tvarkyti į vakarus nuo bažnyčios telkšojęs apleistas, šaltiniuotas tvenkinys. Čia numatyta įrengti skverą ir fontaną. Šie darbai užbaigti vadovaujant viršaičiui Augustinui Bendikui. P. Salio rūpesčiu  buvo sėkmingai prižiūrima ir plėtojama valsčiaus kelių infrastruktūra, statomi nauji tiltai. Nemažą dėmesį P. Salys skyrė ir Rietavo kredito bankelio veiklai, jam teko eiti valdybos pirmininko pareigas. Dėl didelio visuomeninių įsipareigojimų krūvio P. Saliui mažai laiko telikdavo asmeninio ūkio ir šeimos reikalams. Čia pagrindinė darbų našta atiteko žmonai Barborai. Ji sugebėjo aprėpti ir 50 ha ūkio darbus, ir vaikus auginti, ir puošnius audimus austi, ir visuomeninėje veikloje dalyvauti. Prasidėjus sovietinei okupacijai, visa Salių šeima buvo ištremta į Sibirą. Iš tremties sugrįžo tik 1958 m. Deja, nuosavuose namuose, kurie buvo pastatyti prieš karą, negalėjo įsikurti. Čia buvo apgyvendinti kiti žmonės. Tik po keleto metų, kai P. Saliui pavyko įsidarbinti staliumi Rietavo tarybiniame ūkyje, Saliams buvo leista nuosavą namą išsinuomoti. Iš pradžių nuomos mokesčiui netgi algos neužteko. Norėdami išsaugoti tėviškę, padėjo suaugę vaikai. Deja, prieš pat Lietuvos Atgimimą, tęsiant beatodairiškus melioracijos darbus, kitados kelių kartų puoselėta Salių sodyba su šimtamečiais ąžuolais ir klevais buvo sunaikinta. Liko tik ištuštėję laukai ir artimųjų prisiminimai.