Pjetras dela Vekia – XVII amžiaus Venecijos mokyklos atstovas. Meistriškai nutapyti jo kūriniai dažnai nustebina interpretacijos netikėtumu ir puikiu senųjų meistrų – Džordžonės  bei Ticiano kūrybos pamėgdžiojimu.
Eksponuojamame paveiksle taip pat matome neįprastą ir įmantrią šventojo pozą. Tai, kad čia vaizduojamas evangelistas Morkus, o ne koks antikinis poetas ar filosofas, liudija tik jam vienam būdingas atributas – sparnuotas liūtas, snaudžiantis apatiniame kairiajame paveikslo kampe.
Dramatiškumo ir paslaptingumo Vekios kūriniams teikia iš Karavadžo (M.M. de Caravaggio) perimti ryškūs šviesos ir tamsos kontrastai.

Iš tiesų, darbą išskiriantis ironijos ir grotesko atspalvis, stebinanti ir įmantri šventojo poza, nervinga tapybos maniera leidžia jį priskirti P. dela Vekiai (P. della Vecchia). Muziejuje darbas gavo ir naują pavadinimą – „Evangelistas Morkus". Kad tai vienas iš evangelistų, o ne šv. Jeronimas paliudija tik jam vienam būdingas atributas – sparnuotas liūtas, snaudžiantis apatiniame kairiajame paveikslo kampe. O šv. Jeronimas, vienas iš keturių Bažnyčios tėvų, paprastai vaizduojamas vyresnio amžiaus, barzdotas, o jo atributas yra paprastas, nesparnuotas liūtas.